persikūnijimai

nėra lengva pereiti
iš vieno į kitą

nesupranti
kodėl taip ankšta spaudžia kurtina

paskui
kai jau prisitrina
vėl reikia išeiti

atsiskiri
išsineri iš kūno trūnėsių
ir ilgai ganaisi šviesos ganyklose

ir vėl ateini
tamsa šaknyse kraujas
kūno šniokštimas

po truputį augini savo mėsą

ragauji
regi šėšėlius
ausies kriaukles skalauja vanduo

o paskui būna išvarymas

ir vėl reikia iš naujo pajusti tą sunkį
tą svorį ankštumą kūno drabužio

o jie dar vysto vynioja pakuoja
ir siela vos telpa

verki protestuoji pamiršęs
kad tik taip ir išmoksti

paskui vienas mirksnis

ir per tave atsivėrę gyvybės koridoriai
kitą įleidžia
o gal net kelis

ir vėl išeini
kūno trūnėsius palikęs

sugrįžti į žemę
kad materija
atmintį visą iškrautų į lauko gėles

ir vėl ją įkrautų
tau susiruošus
sugrįžti

į kur ir iš kur
dar sunku man suvokti
keliaujam

2015

Patinka turinys?

Kviečiu prenumeruoti mano naujienlaiškius!

Palikti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *