-
„Moteris, arba Apie atgautą galią kalbėti“. Jurgita Žana Raškevičiūtė
Noras rašyti apie Vitalijos Pilipauskaitės-Butkienės knygą pirmiausia kyla iš poreikio pačiai išsiaiškinti, su kokia knyga šiuokart susidūriau. Ji nepriklauso tvarkingoms deramo lygio poezijos knygoms, kurias perskaitai, permąstai ir pasidedi į lentyną. „Kvėpuoju“ kelia emocijas, dirgina sąmonę, kviečia grįžti ir galvoti apie tai, kas ir kaip joje kalbama.
-
kodėl prie tavęs nėra tavo karaliaus?
kodėl prie tavęs nėra tavo karaliaus, o karaliene? tai kad mano karalius dar tik barzdą auginasi, stuburą tiesina, jo vaikiškos kojos stiprėja, sausgyslės traukias mėsa, rankos mokosi lanką įtempti ir strėlę smalsaudami liečia jo pirštai
-
Geriausi eilėraščiai
rašau senamadiškus eilėraščius: be nuorodų į el. erdves, be tarptautinių žožių, dainų ar gudrių tekstų citatų truputį gėdijuosi savo nemodernumo: tarsi būčiau įsipareigojusi būti populiari nors jaučiu, kad ne tai yra esmė kad šiukšlės, intelektualinės nuolaužos, skambūs žodžių medaliai ne man – ne tai, kas yra verta papasakoti
-
persikūnijimai
nėra lengva pereiti iš vieno į kitą nesupranti kodėl taip ankšta spaudžia kurtina paskui kai jau prisitrina vėl reikia išeiti atsiskiri išsineri iš kūno trūnėsių ir ilgai ganaisi šviesos ganyklose
-
* * *
papilvę maudžia pavasario vėjui nuslydus įsitempusia šakuma norisi kavos, cigaretės, rožės iš nepažįstamų rankų draugė vienprasmiškai mesteli: tau reikia nuleisti ir net neįtaria, kad kasnakt mano pirštai nutraukia dušo užuolaidą, kūnas suvirpa,
-
rožinis mano mirusioms meilėms
karoliukas nuo šito pradedu jau daugelį metų, vadinu jį indėnu, nors buvo vardu vytenis ir pavardę atsimenu, įsirėžė visam gyvenimui, skaudžiai, tada kai draugė pasakė, kad per radiją girdėjo, sakė: ar kartais čia ne tas, tavo vytenis kaip katinas stogais išvaiščiojo visas telšių bažnyčias, kol kartą nukrito, ir dievas neskyrė jam dešimtosios gyvybės tas, atsakiau, tas, ir apsiverkiau kaimo autobuse
-
Savęs aš gailiuos (2014)
kūnu nušniokščia kraujas pirštų galiukų link prisilietęs tavęs grįžta į širdį susilieja su oro purslais deguonimi anglimi išrašo mano gyvenimo įdagus odoje plaučiuos tulžy
-
Gimimas
kaip lankas įtempta mano tarpvietė perregimas odos obuolys už kurio pulsuoja tavo momenėlis
-
Žalios varnos
Ingula ir „Raguvos“ jau gludina (aštrina?) gyvai. Man labai svarbus tekstas. Ačiū joms. Vėjy siaučia pūgos – ar girdi? Laumės prausia veidus vandeny – Užmuštos gyvatės kiaušiniu nebyli pasaulin įeinu… Ledo pirštai virpa pakelėj, Saulės sapnas skęsta eketėj, Skęsta ir vaikystės aitvarai, kur pati pražūsi – nežinai…
-
Moterų paslaptys
I Daugiau nieko nėra tik kaltės jausmas galugerkly šaltis surakinęs rankas į kaulus įsiėdęs akmuo net kapo duobėj būtų šilčiau