– Verta yra ir teisinga,
Viešpatie,
Būti šiame pasaulyje,
Viešpatie, –
Vingiorykštėm, upėtakių žvyneliais
Srovių dugnuose,
Verta yra ir teisinga –
Vaivorykštėm, bruknių šluotelėm,
Angelų sparnais
Vaiko lūpose, Skaityti toliau: Tarp mudviejų
– Verta yra ir teisinga,
Viešpatie,
Būti šiame pasaulyje,
Viešpatie, –
Vingiorykštėm, upėtakių žvyneliais
Srovių dugnuose,
Verta yra ir teisinga –
Vaivorykštėm, bruknių šluotelėm,
Angelų sparnais
Vaiko lūpose, Skaityti toliau: Tarp mudviejų
Kai svarstau, kas esu,
Ima pleišėti gyslos –
Iki pat debesų,
Iki pamario, nemuno, vyslos,
Skrieju į naktį balsu,
Oro purslais taškausi,
Skęstu, neskęstu, degu,
Nedegu – lioviausi rausti, Skaityti toliau: Anapus
nėra lengva pereiti
iš vieno į kitą
nesupranti
kodėl taip ankšta spaudžia kurtina
paskui
kai jau prisitrina
vėl reikia išeiti
atsiskiri
išsineri iš kūno trūnėsių
ir ilgai ganaisi šviesos ganyklose Skaityti toliau: persikūnijimai
papilvę maudžia pavasario vėjui
nuslydus įsitempusia šakuma
norisi kavos, cigaretės,
rožės iš nepažįstamų rankų
draugė vienprasmiškai mesteli:
tau reikia nuleisti
ir net neįtaria, kad kasnakt mano pirštai
nutraukia dušo užuolaidą, kūnas suvirpa, Skaityti toliau: * * *
karoliukas
nuo šito pradedu jau daugelį metų,
vadinu jį indėnu,
nors buvo vardu vytenis
ir pavardę atsimenu,
įsirėžė visam gyvenimui,
skaudžiai, tada kai draugė pasakė,
kad per radiją girdėjo,
sakė: ar kartais čia ne tas,
tavo vytenis
kaip katinas
stogais išvaiščiojo visas telšių bažnyčias,
kol kartą nukrito,
ir dievas neskyrė jam dešimtosios gyvybės
tas, atsakiau, tas,
ir apsiverkiau kaimo autobuse
Skaityti toliau: rožinis mano mirusioms meilėms
Tekstas visiems negimusiems kūdikiams – tiems, kurie norėjo gimti. Ir moterims, kurios – vis tiek – yra ir bus jų mamos.
Kartu su Martin‘o Hudáček‘o Paminklu negimusiems kūdikiams – kiek tų, kurioms skauda?
Žalios varnos suka lizdą plaukuose, jaučiu
Jų snapai išdrąskė ženklus akyse,
Kūną skauda – Skaityti toliau: Žalios varnos (II)
I
Daugiau nieko nėra
tik kaltės jausmas
galugerkly
šaltis
surakinęs rankas
į kaulus įsiėdęs akmuo
net kapo duobėj būtų šilčiau Skaityti toliau: Moterų paslaptys
sukasi malūnai be krantų, sijonus pakaišius išeinu,
virpa šnervės godžiai, sūkuriuos
paskendau, dar skęsiu
naktys trumpos
skęst ilgiuos Skaityti toliau: keturi malūnai
I
susitikdavo tarpuvartėse,
įkaitę užtrauktukai trindavo siūles,
slėpdavo apnuogintas kojas, vėlyvam praeiviui parūpusį kuždesį Skaityti toliau: Pasikartojimas
vos krusteli
ir aš jau gyva
kūnas įsitempia
klausosi
ar viskas gerai
ar jau išmiegojai Skaityti toliau: Rytas