„Mano dienos“: susitikimas mamoms ir dukroms
Jūsų dukrai 9–12 metų? Laukiate jos paauglystės ir pirmųjų mėnesinių, bet taip ir neišdrįstate pradėti kalbėtis apie jos laukiančius kūno pokyčius brendimo metu? O gal jūsų pačios brendimo patirtis buvo skausminga ir nemaloni, todėl net neįsivaizduojate, kaip pradėti? O gal tiesiog norite daugiau jaukumo ar bendrystės grupėje?
Kad ir kaip būtų, šis pasiūlymas – visoms tarpusavio ryšį, nuoširdumą ir paprastumą santykiuose branginančioms mamoms ir dukroms!
ARTIMIAUSIOS DATOS
- 2025 m. sausio 25 d., šeštadienis, nuo 11 iki 16 val.
Registracija užpildant anketą. Registracija bus laikoma baigta gavus apmokėjimą.
Renginio kaina: 85 eurai mamai ir dukrai, 95 eurai mamai su dviem dukromis. Į kainą įskaičiuotos vaišės ir dovana mergaitei. Kaina neturi būti kliūtis dalyvauti renginyje. Jei taip yra, susisiekite ir ieškokime sprendimų!
Rekvizitai pavedimui: Vitalija Maksvytė, individualios veiklos vykdymo pažymos nr. 1253247, sąsk. Nr. LT164010051003463202, bankas LUMINOR. Paskirties laukelyje rašykite „Mokymai“ ir mokymų datą, pvz., „Mokymai, 2024 05 11“. Kilus klausimams, kreipkitės tel. 00 370 688 30494 arba kitu šios svetainės skiltyje „Kontaktai“ nurodytu būdu.
Galimi ir kiti renginio formatai, susitikimai gali vykti ir jūsų namuose ar kitoje asmeninėje erdvėje, surinkus draugių ar bendraklasių grupę. Dėl jų skambinkite tel. 00 370 688 30494.
Registracijos anketa.
Dėmesio! Po paskyros vagystės renginio naujienos „Facebook“ profilyje Mėnulio dienos nebeskelbiamos.
Pokalbis portale www.miestomamos.lt apie mėnesines.
Mano žinios ir kompetencijos lytinio ugdymo srityje
DAUGIAU APIE ŠĮ RENGINĮ
Susitikimo metu mes:
- švelniai ir jautriai per pasakos vaizdinius prisiliesime prie to, kas yra brendimas ir vaisingumas;
- mokysimės priimti savo kūną ir kūniškumą, kokie jie yra;
- kalbėsime apie skirtingų lyčių brandos skirtumus;
- aptarsime ir apžiūrėsime higienos priemones anksčiau ir dabar;
- dalinsimės savo patirtimis ir dovanosime vienos kitoms dovanas.
Mamos turės namų darbų užduotis ir ruošis susitikimui su savo dukra nekasdienėmis aplinkybėmis – kad susitikimo metu užsimezgęs ryšys turėtų galimybę augti ir stiprėti jūsų abiejų tolesniame gyvenime.
Jei pati turite nemalonių prisiminimų, susijusių su pirmosiomis mėnesinėmis, šis susitikimas gali padėti ir Jums.
Ateikite patogiai, bet šventiškiau apsirengusios – juk kursime sau šventę.
ATSILIEPIMAI
Agnė: Vis galvodavau kaip apie viską papasakoti savo dukrai. Aš apie tai vaikystėje sužinojau iš knygos. Tačiau knyga negalėjo atsakyti į klausimus, kurie joje nebuvo aprašyti. Todėl mergaičių vakaras su nuostabiai kūrybišku, šiltu, jaukiu Tavo pasakojimu buvo pateiktas būtent tais žodžiais, kurių ilgai ieškojau. Su dukrele pasijutom artimesnės. Tai buvo ne tik paskaita apie mėnulio dienas, tai buvo kur kas daugiau. Nuoširdžiai ačiū.
Kristina: Žinojau kad bus nuostabus pasibuvimas “Mėnulio dienos”, nesijaudinau ir laukiau, bet nesitikėjau, kad bus šitaip nuostabu, jautru, tai buvo kaip šventė. Taip parastai, subtiliai ir tuo pačiu atvirai apie jautrius dalykus. Buvom abi su dukra sužavėtos, pakylėtos. Nors aš jau buvai dukrai viską papasakojusi, bet kaip gera, dar kartą kitais žodžiais išgirsti visus moteriškus dalykus.Kiekviena mergaitė tai turi išgirsti ir ne tik iš mamos, kad žinotų, jog galima apie intymius dalykus kalbėti tikraisiais žodžiais, o ne tik iš bendraamžių, kurie dažnai viską suvulgarina.
Sandra: Paskaita “Mėnulio dienos” – tai mažas žingsnis kelyje, kuriuo mamos lydi savo dukras moteriškumo ir suaugusiųjų pasaulio link.
Ingrida: Ačiū už puikų seminarą. Buvo aiškiai, bet kartu subtiliai papasakota, jautėme šilumą ir bendrystę.
Kristina: Labai mėgstu megzti. Tačiau kai suklysti – kartais tenka ir išardyti dalį mezginio. Kas mezgęs ir ardęs, žino – trauki trauki siūlą lyg per sviestą ir staiga jis ima ir užstringa. Tada prireikia stropumo, atsargumo ar net gudrumo, kad procesas pajudėtų toliau.
Va tokiam „mazgelyje“ jaučiausi su savo dukromis bandydama pasikalbėti apie jas – moteriškėjančiais, apie jų kūnus ir mintis laukiančius pokyčius. Timpt timpt – ir nė iš vietos.
Ir – koks džiaugsmas – pasitaikė proga sudalyvauti Vitalijos susitikime mamoms ir dukroms. Prisimenu Justinos ir Gabijos nuleistas galveles paskaitos pradžioje, kurios palaipsniui pakilo, susidomėjo, nusijuokė ir atsipalaidavo. Ir mazgelis atsirišo – ne tik tą vakarą, bet ir vėliau – pradėjom apie tai kalbėtis. Paprastai, be sumišimo ir gėdos. Esu be galo dėkinga už šią dovaną, Vitalija!
Vilija: Jaukiai, subtiliai, išradingai, su fantazija, patraukliai, pagarbiai, šiltai, suprantamai, šventiškai, saldžiai ir mergaitiškai-moteriškai… Va taip šią paskaitą-seminarą pravedė Vitalija. Dukra dar ilgai kalbėjo apie tai, kas vyko, buvo pilna įspūdžių ir pasididžiavimo, kad turėjo asmeninį vakarą mergaitėms. Ačiū tau, Vitalija, už tokią puikią misiją!
Saulės mama: Vakaras buvo labai jaukus. Paskutiniai nerimo likučiai išgaravo pačioje pradžioje, kai skaitei pasaką. Ir kuo tolyn tuo labiau jaukumas ir atvirumas skleidėsi, skleidėsi… Netgi iki tol, kai pasiekėme namus ir mašinoje dar sėdėjome ir kalbėjomės. Atvirai, kaip niekad nebūtume kalbėję. Daug visko viena iš kitos sužinojome. Senokai, o gal ir nebuvo tokio vakaro, kad būtume tokios artimos, tik mes dviese su dukryte, be kitų blaškymų, kitų temų, šeimos narių. Pats paskaitėlės turinys gerai apgalvotas, nesileidžiama į nereikalingas detales. Žasmingumas, vaizdinės priemonės, skraistės su paslaptimi, dovanos ir laiškai – viskas tiko ir patiko. Ačiū!
Jolanta: Labai džiaugiuosi ir esu Tau dėkinga už mūsų susitikimą. Buvo miela ir gera (netgi sakyčiau būtina) prisiminti, kad esame ne tik mamos, žmonos, bet ir moterys pirmiausia; kad turime įsiklausyti į savo kūną, jo siunčiamus ženklus, kad normalu, jog kartais būname pavargusios, lyg be aiškios priežasties suirzusios, norinčios pabūti vienumoje (apie tai pasakyti šeimai), ir tai visiškai normalu. Kai likome dviese su dukra, pirmasis jos klausimas buvo, kokį mes ženklą išsirinksime, kuriuo šeimos nariams duosime žinią apie prasidėjusias menesines, papasakojo, kokių norėtų kojinių. Labai džiaugėsi dovanėle, kitą dieną kartu perskaitėme laišką (antrokai dar nelabai įskaito rašytinių raidžių). Jai susitikimas irgi buvo labai svarbus: jos namuose, su jos draugėmis ir tokiomis jau ne vaikiškomis temomis kalbėjome.
Laima: Man asmeniškai tas vakaras buvo labai šiltas, buvo gera sustoti, pabūti draugių ir mūsų mergaičių bendrystėje. Darkart pasitvirtinau sau, kokia svarbi ir brangi yra moterų bendrystė. Tie susitikimai kai kartu mamos su dukromis dalyvauja yra ypatingi. Manau, kad labai pasiteisina tai, kad ne pačios mamos, o moteris iš šalies apie tai nepakartojamai gražiai supažindina, įveda, o mamos tik pasidalina savo patirtimi. Tai labai svarbu, brangu. Tai, ką Tu darai yra begalo vertinga, gražu ir neprilygstama.
Jolanta: Dar kartą noriu padėkoti už nuoširdų ir jaukų vakarą. Vyresnėlė to vakaro laukė ir žinojo, kas ten bus, juk norėjo ateiti ir atėjo antrą kartą. Ji, matyt, norėjo dar kartą prisiminti. Mažesnėlė po to vakarėlio dar labiau krizena, kai užeina šnekos apie moteriškus dalykus:) Man atrodo tas vakarėlis buvo sklandus ir atviras, jautėsi gera atmosfera ir mergaitės tai išsinešė. Labai svarbu, kad apie intymius dalykus jos sužinojo tokioje jaukioje ir šiltoje aplinkoje.
Daiva: Paskaita apie pirmąsias mėnesines buvo įdomi, jauki, šilta. Patiko ir man, ir dukrai. Dėkoju už malonų vakarą! Rekomenduoju visoms mamoms, abejojančioms, kaip šią temą geriau pateikti savo dukroms.
Jolanta: Mamoms ir dukroms ši paskaita yra labai didelė pagalba, nes daugeliui mamų vaikystėje nieks nieko ir neaiškindavo, todėl visoms tą kelią (su baime, nežinomybe) reikėdavo praeiti pačioms, o žinome, kad tos emocijos tikrai tame jautriame amžiuje nelabai reikalingos. Susitikimas su Vitalija, mergaičių būry, tai ypatingas laikas ir pramoga ir didelė nauda tai jaunai širdelei ir mamoms, kurios augina dukras ir pirmą kartą „raudonų svečių“ laukia su savo atžalomis.
Agnė: Didelis ačiū už išties jaukų, smagų ir labai naudingą vakarą. Jūsų sukurtas pasakojimas labai gražus, šmaikštus ir suprantamas mažosioms damoms. Važiuojant namo Elzei visgi kilo vienas klausimas, kuris ir įtariau, kad gali kilti (mat Elzė mėgėja detalėse pasikapstyti): o tai kaip tos vyriškos ląstelės į moters gimdą patenka? Susitarėme, kad apie tai pasikalbėsime, kai grįšiu iš kelionės. Taigi, aš jau grįžau, Elzė klausimo naujai nebekėlė, bet neabejoju, kad tik neilgo laiko klausimas, kada jis kils ir vėl. Ka gi – skubiai reikia paskaitėlės kita ir ne mažiau aktualia tema.
Vaida: Nors iš pradžių turėjau kažkokių nuogąstavimų, kažin kaip čia bus, vakarui prasidėjus, pasidarė aišku, kad bus gerai. Man tiko viskas – ir forma, atmosfera, ir puikios Jūsų metaforos, ir tai, kaip suvaldėt nesibaigiantį klausimų srautą. Jaučiuosi, kad ir aš kažką naujo sužinojau smile emoticon Dėkoju širdingai!
Giedrė: Paskaita mergaitėms apie mėnesines man buvo pirmoji jūsų paskaita. Labai patiko vizualinis pateikimas, manau, dukrai tapo lengviau susiformuoti tolesnius klausimus man. Išėjusi ji man pranešė, kad labai laukia mėnesinių :). Manau vertingas pats pabuvimas, kaip ritualas. Savo dukrai pagrindus buvau išdėsčiusi, tačiau paskaitoje buvo dalykų, kurie man pačiai buvo nauji.
Guostės mama: Buvo gražu, jautru ir labai išradingai pateikta. Tai paskatino mane ir mano dukrą diskutuoti šiais klausimais.
Asunta: Jūsų paskaita buvo tikrai labai įdomi, vaizdinga, išsami, nuosekli. Iš tikro aš net nemaniau, kad taip galima išamiai, aiškiai ir paprastai papasakoti ir supažindinti mergaites su ciklo pradžia ir procesais, kurie vyksta moters organizme. Manau kiekviena mergaitė laukia tokio dėmesio ir artumo iš savo mamyčių. Jūsų paskaita suartina, sujungia dvi sielas, kurios, mergaitėms augant ir bręstant, tolsta viena nuo kitos. O tolsta greičiausiai dėl to, kad kiekviena turime tik savo patirtį, apie ciklą iš vis nekalbėdavome ir nebendraudavome, mums nebuvo iš ko mokintis, dauguma mūsų neturime tokios bendravimo patirties, mums nedrąsu ir mes nežinome, kaip pradėti ir ko mokinti savo augančias dukras. Didelis ačiū, Vitalija, jūs sujungiate ir suartinate mus, moteris. Sėkmės jums šiame kelyje!