-
Sapnas (1997-ieji)
beprotiškai gražus rytas tu pratarei ir ištirpai danguj
-
Vaikystė
kurva kurva kurva, rėkdavo varydamas botagu per jos siaurą pasturgalį užversdavo vidury kiemo, ir varydavo, kol pridusdavo pats nuo savo stiprumo
-
Mergaitės. Didžioji
I ėmė kūprintis, dengtis, slapstytis, nustojo dainuot, daržą ravėdama stengės į žemę sulįsti, baigės lėlės, žaidimai, draugai, baigės ramybė ir pasakos baigės, liko naktys – nudirbtos, įaudrintos žvėriškai
-
Mergaitės. Mažoji
I tai buvo nedidelė balta mergytė, jos menkas suliesėjęs kūnelis drebėjo iš šalčio ir baimės,
-
Pirmasis
ir sugalvok tu man taip aprėdyti žmogų: plaukeliais, nageliais, sėkliukėmis, skysto pavidalo, mintimis – naktimis, rytą – gurkšniu pirmuoju;
-
Pasaulio sukūrimas
Štai jums pirmas mano eilėraštis, įkvėptas kaulų, sausgyslių, venų, tarpląstelinio skysčio, ir dar to kažko, kas giliau ir šlapiau, ir švariau