Mano antro vaiko eilėraštis

mano ašaros tau, mano meile,
mano nemigos tau ir –

kraujas
tvenkiasi mano krūtinėje,
mano pačiam vidury, ten, kur
krūtyse brinksta speneliai

mano lūpose pieno saldumas,
kai giedu sapnus,
giedu tyliai, kad ti ktavo širdelė girdėtų,
kad jokie svetimi,
jokie sušąlę, paniurę, jokie
nejustų

kaip laukinės katės, kaip kalės, kaip pelės
ar kaip šikšnosparnės,
mano akys ir rankos, ir mano lytėjimas,
ir
varva per burną medus, varva meilė,
ir
augi tu, o stebukle, o aš tik senėju
nuo šito gerumo,
niekuo nepakeičiamo

kaip motinos pienas ištrykštantis geizeriais
iš pasaulio šerdies

šitoks saldumas