beprotiškai gražus rytas
tu pratarei
ir ištirpai danguj
dangus šyptelėjo
išskėtė glėbį
ir plyšo
per skylę pabiro žvaigždės
jos juokėsi
nes tu jas išlaisvinai
aš darau gera
dar pagalvojai
ir užmigai ant paukščio sparnų
beprotiškai gražus rytas
tu pratarei
ir ištirpai danguj
dangus šyptelėjo
išskėtė glėbį
ir plyšo
per skylę pabiro žvaigždės
jos juokėsi
nes tu jas išlaisvinai
aš darau gera
dar pagalvojai
ir užmigai ant paukščio sparnų