Eilėraščiai
Tai, kuo norisi pasidalinti su kitais, nors rašyta tik sau.
-
Pasikartojimas
I susitikdavo tarpuvartėse, įkaitę užtrauktukai trindavo siūles, slėpdavo apnuogintas kojas, vėlyvam praeiviui parūpusį kuždesį
-
Ruduo
susigūžiame, pilkos, nutilusios, monotoniškai kauksinčios, galvas įtraukiame į kailinius ir norime peties atsiremti, kad vėjuos nežvarbtume ar, neduok die, pasimestume lapų krūvoj po žibintu
-
Mano antro vaiko eilėraštis
mano ašaros tau, mano meile, mano nemigos tau ir – kraujas tvenkiasi mano krūtinėje, mano pačiam vidury, ten, kur krūtyse brinksta speneliai
-
Mano pirmo vaiko eilėraštis
kai mano dubuo, apsunkęs nuo skysčių, kraujo ir audinio, plyšo per pusę, kai savo kaukolės rėžtuku įveikei kūno tamsą, viskas persivertė:
-
Rytas
vos krusteli ir aš jau gyva kūnas įsitempia klausosi ar viskas gerai ar jau išmiegojai
-
pasaulėvoka
Labai senas tekstas, mokyklinis, bet iki šiol mano mylimas. vanduo inkščia po jėzaus kojomis – jame tiek daug gyvybės
-
Motyvas
perplėšiu pusiau savo mėsą savo kūną savo likimą kad suaugtų švariai kad randų nebeliktų
-
jis
kiekvieną stuburo slankstelį aplanko, nuvirpa žemyn, pilvo kauburį glosteli, rausias gilyn, per gimdos sieneles, dar žemiau, vos vos žvilgteli į skysčio prislėgtą pūslę, dar žemiau, kur slepias mažutės geldelės
-
Mano vyrai. 2
iš apačios žvelgdavo į viršų – aukšti atrodė, o jie teikdavosi pasilenkti ir pakalbinti
-
Mano vyrai
I būk budri, mano ranka! būk budri, mano akie! ir tu, kraują pumpuojanti gyslomis, tvari kaip ir aš, išmintie, būk budri, kad žodžių nebūtų per daug, kad per juos neprasystų, kas pasakyt reikalinga