Pasikartojimas

I

susitikdavo tarpuvartėse,
įkaitę užtrauktukai trindavo siūles,
slėpdavo apnuogintas kojas, vėlyvam praeiviui parūpusį kuždesį

sykį prie upės stebėjo lyčių pienes,
kai staiga ėmė lyti, toks erotiškas buvo lietus,
kad jie ėmė godžiai siurbti pienes, pieną, sėklą,
pirštais žarstyti sagas, krumpliais įšalę į akmenį,
ėmė linguoti ritmu

ak, linguoti ritmu, ak, lietaus, šitaip linguoti,
lyg būtų pirmi, lyg būtų nebuvę pasaulio,
lyg ne džinsais, o lianų gyvatėm būtų apsunkusios kojos,
lyg ne tiltas, o dievo galva iš aukštybių šypsotųsi,
lyg akys nedžiūtų iš troškulio,
obuoliai neįpultų į ragenas,
lyg namie nelauktų teptukai, pieštukai ir drobės,
lyg kūnai dar būtų šlapi, nes neišdegtas molis,
nes kūrėjo ranka dar tik rengiasi laužą įkurti,

ak, sušuko jinai, ak, atsiliepė upė,
viso miesto tarpuvartės, arkos ir katės, išrietusios nugaras,
ak, išsprūdo ir jam, ir visai pasimiršo teptukai, pieštukai ir drobės,
ak, ir susmuko abu,
ak, ir liovėsi lyti

II

o paskui susitikdavo, ir vėl užtrauktukai įkaisdavo,
ji ėmė lakuoti nagus, dirbti ir laisvalaikiu senti,
jis keitė drobes, teptukus ir, nerasdavęs mūzos,
belsdavos kaisti arbatos ir kaitinti kūno,
įprasta darėsi ir labai nuobodu,

ir ėmė kalbinti mamos, tėčiai ir gero ištroškę kaimynai,
kad jau būtų tikrai, jei kartu,
kad anūkai tikrai, o gal net bažnyčia,
kad visa giminė pasiilgo vestuvių –
nėr ko laukti, apkarsta medus ir vynas surūgsta,
jei laikai per ilgai, kad ir švariausiam ąsoty

III

tąkart šitaip gimiau:
be žiedų, be gandrų, be altoriaus.
ačiū, motina tau.
ačiū, tėve.
ir tau, vilniau, ačiū.

IV

po tiltu neries brėžia vandenį lytys.
po tiltu mudu cituojam apkartusią jūsų istoriją,
stovim ir kaistam.

Patinka turinys?

Kviečiu prenumeruoti mano naujienlaiškius!

Palikti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *