Eilėraščiai
Tai, kuo norisi pasidalinti su kitais, nors rašyta tik sau.
-
Senmergė
Ei! Nenusukite žvilgsnio – eidama baršku ir jaučiu, kaip jūs skrodžiat man nugarą,
-
(barborai)
skirtingų civilizacijų grožio kriterijai etalonai šablonai blanku o gal ryšku moters talija tik (tarsi skruzdės) apipinta šerkšnu
-
Neištikimos moters patarimai pradedančiajai
pradėti reikėtų nuo epiliatoriaus, jei ketini sugundyti vyrą, tau nepriklausantį kad delnu nustebtų: kokia tu švelni nes jo moteris jau pamiršo būti švelni
-
Pavasaris
tarsi pamišimas tvyro ore, vandeny, ant lapų, žodžių ir šypsenų stebimės, klausinėjam vieni kitų: argi galėtume leisti sau tokį?
-
Duobelė
I stovėjo, ranka apglobusi išduobtą krūtį, ir negalėjo patikėti, kad praėjo, kad tiek ir tetruko – nespėjo net mirktelti, o jie jau šnabždasi
-
Stiklo šalis
į nuskalbto chalato kišenėlę dėdavo obuolių sėkleles, pienių pūkus, nulūžusią agrasto šakelę, plunksną, o dažniausiai – kumštį, suspaustą į akmenį,
-
šermukšninė
staklėse sėdėdavo per dienas, rankos dirbdavo pačios, siūlas vydavo siūlą, ir mintys tekėjo lengvai
-
Elenai
mano mažutė, mano mylimoji, nedrąsi paliesti – tik tiek, kiek reikia
-
Mano moterys. 2
I liko nedaug, mažiau nei girdėta:
-
Mano moterys
I prabudusi nesuprantu: katra? tankiausiai – ta, dainuojanti, kurios nepažinojau, prasikeitėme, nors daiktai išsaugojo šilumą;