Žodžiai ir melodija gimė laukiantis pirmos dukters. Buvo drėgna žiema, buvo vandenų magija. O dabar Ingula ir Co atrado tam naują formą. Vandenys vandenys vandenai Sklaidosi vėjyje pelenai Cukriniai žodžiai netikri Tirpsta jų melas vandeny

Elektroninis requiem mano apsvaigusioms jaunystėms naktims nepažįstamų miestų gatvėse. Tąkart – Klaipėda, gal 1997-ieji. Žmonės, kurių daugiau niekad nemačiau. Ir daina apie volungę, kurios daugiau niekada negirdėjau. Daug bruzdesio, daug ilgesio, daug tylos. ša! u-tiu-tiu-tiūūūūūūūū! naktis jau brėkšta nemiega miestas už lango volungės miestas jau brazda atskrido strazdas sankryžos švyti keikias sirenos

moterys mylisi pirštai susipina kasos susivelia kojos susiveja papilvės glaudžiasi strėnos įsitempia akys išsiplečia akys išsiveržia moterys mylisi žemė susikaupia laužas įsikuria ledynai tirpsta delnu nusirita švino kankorėžis beldžias į langą ieškantys žmonės

Ingula moka šiai dainai padaryti nuostabų mmmmmmmmm – įsupa ir išliūliuoja, lauksiu galutinio skambesio. delnai į žemę šaknis įleidžia tarp tavo pirštų mėnuliai skleidžias mėnuliai skleidžias žvaigždė suloja samanom kloju mudviejų guolį

alkanos lūpos siurbias į kojas šlaunimis kyla lig pačios saulės peniai ir įsčios keičia dangaus žemėlapius iščiulpia vidurius sėklos prasikala mėnulio akmenys gemalus ištrina

jei tu ateitum skurzdžių takeliais tai pamatytum viksvos didumą žemuogės mėsą geriau užuostum paliesta oda švelniai pašiurpsta plaukeliai tiesiasi tarsi antenos

esu taškas tarp esu taškas tarp esu taškas tarp tai aukščiausias įtampos taškas tai saldžiausias įtampos taškas tai giliausias įtampos taškas