Pirmieji moterų atvirumo vakarai: stiprūs!

Labai džiaugiuosi, kad išdrįsau pradėti atvirumo susitikimus moterims. Jau įsibėgėjame. Netrukus įvyks antrasis susitikimas. Su nekantrumu ir jauduliu jo laukiu – jaučiu, kad pasiilgau grupės, jaučiu, kad noriu žengti toliau, giliau į savęs pažinimo pasaulį, kad noriu tęsti pažintį su pačiu atvirumu.

Po pirmo susitikimo sulaukiau dalyvių atsiliepimų. Kai kurios parašėte dar tąnakt, iš karto grįžusios namo. Kitos leidote emocijoms nuslūgti, susigulėti. Bet tai kad jūs parašėte – tokia didžiulė dovana. Grįžtamasis ryšys, būnant su žmonėmis, dirbant su žmonėmis, yra labai svarbus.

Dalinuosi keliais atsiliepimais. Gal jie įkvėps atsiverti dar daugiau moterų!

„Man tai buvo puiki erdvė legaliai kalbėti, apie tai ką iš tikrųjų galvoju, kaip jaučiuosi ir nebijoti būti nesuprastai. Gyvenime, deja, dažnokai jaučiuosi, turinti pateisinti įvairius vaidmenis, būti kažkuo, kas nėra mano dalis…“

„Patiko, kad sau naudos pasiemiau. Dar iki siol su naujom mintim gyvenu.
Atradimas (pamirstas) buvo uzsirasyt mintis ir visiskai nauja – savyje surasti ramybe ir tvirtuma.“

„Labai įdomu save patirti 🙂 po užduočių dar tiek daug norisi kvaksėti, aptarti, papasakoti, kaip man buvo, bet viską parsinešiau namo tyliems svarstymams 🙂 Kai susiguli mintys, smagu jas šukuoti 🙂 […] Pradėjau neįtikėtinai trumpai rašyti… Hm, anksčiau būtumėte skaitę tris tomus laiškų su įvairiausiais įsivaizdavimais, jausmais, o dabar pakoncentravau 🙂 pagalvosiu, ar čia gerai, bet veikiausiai, kad viskas į naudą :D“

„Tiek visko išjudinai. Bet kas geriausia, kad po visko liko ne neviltis ir nepasitenkinimas savimi, o noras ir RYŽTAS keistis.“

„…ačiū už naujus patyrimus ir mažus iššūkius, kuriuos teko įveikti. Tarsi būčiau sutikusi naują, dar nepažintą save. Išties labiausiai ir norėtųsi būtent tokių atradimų (kur kas labiau, nei tiesiog smagaus komfortiško pasibuvimo), kuriems savo kasdienybėje atrasti neturiu nei žinių, nei įrankių.“