viduržiemis

skusdama bulves
plaudama kakučius iš kūdikio vystyklo
valydama dičkėms dantis
vis dažniau jaučiu šviesą
skrodžiančią kiaurai manęs
kiaurai šimtmečių kiaurai erdvės
laike išsibarsčiusių metų
iki pat žemės įsčių
gelmės
pirmojo riksmo
susikūrus pasauliui
deivei motinai glostant
pienu varvančias savo krūtis –
visur balta