kaip lankas įtempta mano tarpvietė
perregimas odos obuolys
už kurio pulsuoja tavo momenėlis
Žyma: Vitalija Pilipauskaitė
Žalios varnos
Ingula ir „Raguvos“ jau gludina (aštrina?) gyvai. Man labai svarbus tekstas. Ačiū joms.
Vėjy siaučia pūgos – ar girdi?
Laumės prausia veidus vandeny –
Užmuštos gyvatės kiaušiniu nebyli pasaulin įeinu…
Ledo pirštai virpa pakelėj,
Saulės sapnas skęsta eketėj,
Skęsta ir vaikystės aitvarai, kur pati pražūsi – nežinai… Skaityti toliau: Žalios varnos
Norma Put
2005 ar 2006 m. vieno ryto užrašymas. Būsena, kurią iki šiol prisimenu kaip Normos Put.
Tą rytą Norma Put atsibudo paukštis. Tai buvo keista būsena, primenanti Kafkos “Metamorfozes‘, tik nepalyginti lengvesnė ir kvepėjo gaiviu oru. Pakėlusi galvą ji pamatė tekančią saulę. Skaityti toliau: Norma Put
Rašau senamadiškus…
rašau senamadiškus eilėraščius:
be nuorodų į el. erdves, be tarptautinių žožių,
dainų ar kokių gudrių tekstų citatų
tuputį gėdijuosi savo nemodernumo:
tarsi būčiau įsipareigojusi būti populiari Skaityti toliau: Rašau senamadiškus…
Baladė
(jie)
jie susitiko jai besirengiant tekėti:
viskas buvo paruošta
tik ji kažkodėl naktimis verkdavo, dienomis nemiegodavo
pojūtis, kad kažkas šalia Skaityti toliau: Baladė
Pasikartojimas
I
susitikdavo tarpuvartėse,
įkaitę užtrauktukai trindavo siūles,
slėpdavo apnuogintas kojas, vėlyvam praeiviui parūpusį kuždesį Skaityti toliau: Pasikartojimas
Rytas
vos krusteli
ir aš jau gyva
kūnas įsitempia
klausosi
ar viskas gerai
ar jau išmiegojai Skaityti toliau: Rytas