Šiaurės naktis
esu prakaito lašas tavo ausų urveliuose,
tavo lūpų sueižėjus oda,
esu girnos aliejui išspausti,
esu rankos tuo aliejumi lūpoms įtrinti,
sušildau jas tarp krūtų,
nusimezgu kailį,
esu tyla, kurią plėšai lėktuvais,
dailiai sugulę jos sluoksniai,
esu kapiliarai, esu kapiliaruose, tyliai esu
tavo suvalgytas žuvies gabalėlis,
šakutės dantukas,
ašakos,
esu debesų papartis,
spiralė esu,
judu visomis kryptimis,
taškaus ir putoju,
esu tavo kaulo briauna,
sunkiausias juodosios skylės taškas,
esu medvilnės žiedas tavo marškinių apykaklėje,
esu laukas, virš kurio laigo kregždės,
esu traukinys ir keleivis be bilieto,
aparatų akelės budrios,
bet ne budresnės nei mano,
esu visi šito traukinio žmonės,
esu širdis, mano darbas paskirstyt deguonį,
raudonieji kraujo kūneliai,
baltieji kraujo kūneliai,
kūneliai be kraujo,
esu po bėgiais trinami akmenų kūnai,
šitaip gimsta galaktikos,
esu tai, kuo atiteki,
primeni įtemptą ašutą,
tai tik uodega kitai gyvatei į žiomenis,
tai tik tinklas, į kairę ir dešinę,
tai tik tinklas,
sakai, neištrūksime,
esu skruzdėda šiaurės rūke,
sūkurys šokių aikštelėje,
prakaito lašas tavo ausų urveliuose,
mano liežuvis išsiveja,
ir tada –
ak, mielasis!