Gyvenimas po gimdymo

Kaip mama ir dula aš esu patyrusi, kokie gajūs šešėliai gali likti po gimdymo… Kai visi sako: „Ko čia jaudintis, juk vaikui viskas gerai!“, o Tu jauti, kaip rauda Tavo širdis ir stingsta kūnas. Arba kai negerai jums abiem: ir Tau, ir mažyliui… Arba kai tiesiog supranti, kad lyg ir nėra jokios priežasties jaustis nelaimingai, tačiau naktimis vis dar prabundi sapnuodama gimdymą… O gal tiesiog jautiesi neišsikalbėjusi ir neišklausyta?

Sako, laikas gydo žaizdas ir padeda viską pamiršti. Aš tikiu, kad labiausiai gydo atjauta, supratimas ir bendrystė. Todėl kviečiu ateiti, susitikti ir pasidalinti tuo, kaip Tau sekėsi ar sekasi gyventi po gimdymo.

Susitikimo kaina 10 eurų. Jei Tau tai per didelė suma, pažymėk tai registruodamasi – kaina neturėtų būti kliūtis dalyvauti. Mokėjimas banko pavedimu iš anksto. Rekvizitai ir adresas bus atsiųsti užsiregistravusioms.
Registracija vyksta užpildant anketą.
Artimiausias susitikimas: 2017 m. vasario 1 d.,  trečiadienį, 18.30 val. Saulės g. 9A, Vilnius.

DALYVIŲ ATSILIEPIMAI

Agnė: Šešiolika metų neturėjau su kuo atvirai apie tai pasikalbėti. Natūralu, kad gimus sveikam vaikeliui apėmė džiaugsmas ir visas dėmesys nukrypo į jį. Vėliau probėgšmais vienu, kitu sakiniu apie gimdymą persimesdavau su draugėmis, skaudžioms patirtims pati neteikdama daug reikšmės.  Tik šio vakaro dėka supratau, kad klydau, kad visos tos skaudžios patirtys ir nuoskaudos niekur nedingo, nepasimiršo. Susitikimo metu turėjau galimybę sugrįžti į tą svarbų momentą ir kitu žvilgsniu pažvelgti, kas tuomet nutiko. Supratau, kad tada padariau viską, kas buvo mano jėgoms, ką galėjau padaryti pagal savo supratimą. Išgirdusi kitų moterų istorijas pajutau palengvėjimą, supratau, kad esu ne viena šioje skaudžioje patirtyje. Ačiū labai už gydantį susitikimą.

Lina, dviejų natūraliais takais gimusių dukrų mama
Kalbėti ir išsikalbėti man yra terapija – tuomet, kai tam yra sudarytos sąlygos. Kai žinau, kad mano istorija liks tarp manęs ir klausančiųjų, kai galėsiu būti tiek atvira, kiek esu pasiruošusi, kai mane išklausys, bet nevertins ir neduos patarimų, jei jų neprašysiu. Ir kai klausys manęs kalbančios, o ne tylės ir lauks savo eilės. Viso to eidama pas Vitaliją daugmaž tikėjausi ir atėjusi gavau. Ko nenumačiau – kad man bus taip naudinga išgirsti kitas moteris! Kad visos turime savo nuoskaudų ir savo priežasčių kiekvienam žingsniui, kad visos pergyvename, net jei esame sveikos ir turime sveikus vaikus. Ir kad išklausymas leis man pačiai pažiūrėti į save iš šalies, suteiks galimybę pamatyti savo situaciją netikėtu rakursu.
Esu tikra, kad dar norėsiu kalbėti apie tai, kaip mano vyras buvo tarsi netyčia priverstas palikti mane vieną ligoninėje tuomet, kai man jo labiausiai reikėjo, kad pyksiu ant gydytojo, kuris išskatino gimdymą nelegaliais vaistais su manimi nepasitaręs, kad paguldė mane ant stalo ir gimdydama turėjau galvoti apie slysčiojančias paklodes – bet nuoskaudos tame jau dabar akivaizdžiai mažiau.  
Ačiū už tai, kad imiesi, kvieti, darai.

Pirmagimį sūnų auginanti Agnė
Tai buvo pirma proga, kai po 1,5 m po vaiko gimimo pravėriau burną ir papasakojau visą tiesą apie gimdymą. Kai jausmus sudedi į žodžius ir jie išties tampa kūnu, materija ir tuomet tu labai aiškiai gali pajusti tavo ir to, kas pasakyta santykį. Kalbėjimas turi magišką galią, net jei visi kiti tyli, net jei tai monologas. Reikia tik klausančių akių. Ir patirčių, kurioms tai artima.