panemunės, 1885-ieji

molis tarpupirščiais slysta
vėgėlės baidos tarp kojų

ruošiamės žiemai

tarkuojame krienus, nagus

jis vis negrįžta

tamsu

vis negrįžta

liuobiuosi

dar sako, kad sielos
bet ten tiktai sieliai

už jų užkabintas, keliauja
negrįžta

plikina akis nesipildantis sapnas

pripratom gyvybėje glaustis
šilčiau

ką išraudoti –