• Kaštonams žydint

    Įsimylėti reikia, kai kaštonai žydi, Viduržiemy šnabždėjai man. ne man? Kaštonų žvakėms iki šiol pavydžiu To balso, kvietusio mane dugnan – Panirti, kad iškilčiau kitą rytą Iš naujo gimus, sklidinu žvilgsniu, Susiausčiau save oda, tavo išlaižyta, Nurimčiau… bet nenurimau, einu Sapnais, prisiminimų vingiais… kvieti? Aš pas tave skubu! Žuvažvynių žvaigždėm Tamsa sušvyti: iliuzija. Nebekvieti. Nebeeinu.  Sustingstu, nerimo skruzdėm Barstausi… Tuštėju. Vėjas girdi – Be žodžių raudu, be sparnų krentu. Kaštonų žvakės kiaurai skrodžia širdį – Nuo tos nakties savy negyvenu. 1996 12–2017 05

  • „Mėnulio dienos“ susitikimai mamoms ir dukroms

    Jūsų dukrai 9–12 metų? Laukiate jos pirmųjų mėnesinių, bet taip ir neišdrįstate su ja pradėti apie tai kalbėtis? O gal jūsų pačios pirmoji patirtis buvo skausminga ir nemaloni, todėl net neįsivaizduojate, kaip pradėti? O gal vienos klasės mergaičių mamos nori sukurti šventę savo bręstančioms dukroms? Arba ieškote dovanos krikštaduktei? Kad ir kaip būtų, šis pasiūlymas – tai ypatinga dovana visoms mamoms ir dukroms! Skaityti daugiau

  • Laiškas bičiuliams, arba Žodžiai intymiausiems dalykams ištarti

    Ant palangės prieš mane – blyškiai rausva rožė. Temsta. Artėja žiemos naktis. Uždegu žvakę – jos šviesa kažinkokiu būdu kalba tai, kam man šiandien sunku rasti žodžių. Rožę gavau dovanų. Po susitikimo su priklausomų žmonių bendruomene. Ėjau kaip poetė. Jaudinausi, nors pasitikėjau „įdirbiu“: ne pirmas susitikimas, gebu kalbėti, skaityti – viskas bus gerai. Tai kodėl mano širdis dabar tokia pilna neišsakomybės? Kas įvyko susitikimo metu? Kas mane perkeitė? Pasodino prie kompiuterio – ieškok, ieškok žodžių, kol rasi. Gal rasi. Ieškok. Kas jums padėjo suprasti, kad gyvenate neteisingai? Klausimas iš salės. Vyro balsas.

  • „Moteris, arba Apie atgautą galią kalbėti“. Jurgita Žana Raškevičiūtė

    Noras rašyti apie Vitalijos Pilipauskaitės-Butkienės knygą pirmiausia kyla iš poreikio pačiai išsiaiškinti, su kokia knyga šiuokart susidūriau. Ji nepriklauso tvarkingoms deramo lygio poezijos knygoms, kurias perskaitai, permąstai ir pasidedi į lentyną. „Kvėpuoju“ kelia emocijas, dirgina sąmonę, kviečia grįžti ir galvoti apie tai, kas ir kaip joje kalbama.

  • Šiaurės naktis

    esu prakaito lašas tavo ausų urveliuose, tavo lūpų sueižėjus oda, esu girnos aliejui išspausti, esu rankos tuo aliejumi lūpoms įtrinti, sušildau jas tarp krūtų, nusimezgu kailį,

  • Tinklaraštis „Maištinga siela“ apie mano poezijos knygą „Kvėpuoju“

    Sveiki, skaitytojai, Pirmosios knygos laureatė Vitalija Pilipauskaitė–Butkienės debiutinis poezijos rinkinys Kvėpuoju tapo tikra sensacija, bent jau tokią išvadą galiu padaryti, kai žymūs literatūrologai pratrūko it votys skanduoti straipsniais ir pasisakymais socialiniuose tinklapiuose, kad turime poezijoje tikrai rimtą kūlverstį–salto, tą lyg ir bando pasakyti rinkinio pabaigoje knygos redaktorius Aidas Marčėnas, kuris teigia, kad tikriausiaiKvėpuoju būsiąs tikrosios poezijos paslapties įminimas, nors pati autorė eilėse sako, kad yra gavusi iš draugų nuomonių, kad jos poezija, na, ne visai ta tikroji poezija, nors šiandien, kai poezijos rėmai visiškai išsilieję ir sunku supaisyti jos trupančias ir susijungiančias formas, dabar net romanai gali būti vadinami iš dalies poezija.

  • Nemokamas pažintinis vakaras su dulomis

    Rugsėjo  5 d. kartu su Dulų asociacija kviečiame jus į nemokamą pažintinį vakarą su dulomis. Susitikimo tema – “Gimdymas: lūkesčiai ir realybė”. Susitikimo metu galėsite daugiau sužinoti apie dulų veiklą, pasidalinti  savo patirtimi ir užduoti visus jums rūpimus klausimus. Susitikimas vyks nuo 19 iki 21 val. Malūnų g. 1-11. Būtina registracija tel. 8 688 30494 (Vitalija). Iki susitikimo!

  • Radikaliai paprastas seminaras: atvirumas ir santykio r/evoliucija

    Prieš metus laiko, praėjusią vasarą, vienoje stovykloje sudalyvavau trumpame, pusantros valandos tetrukusiame seminare, kuriame buvo pristatomas radikalusis atvirumas. Pavadinimas man nebuvo patrauklus, žiūrėjau ir abejojau, ar eiti, tačiau tada mane patraukė žmogus, kuris pristatė šį seminarą – Jūratė Jura Glo, mergina atviromis, spindinčiomis, gyvastingomis akimis. Nuėjau. Tai, ką patyriau per tas dvi valandas, buvo paprasta ir drauge stipru. Sakyčiau, kad tai technika, kuri mus iš naujo moko kalbėtis – kalbėtis taip, kaip neišmokome to padaryti ankstyvoje vaikystėje ir nemokame iki šiol. Kalbėtis žvelgiant į akis, gerbiant kitą ir jo ribas, jaučiant atjautą, empatiškai, jaučiant ne tik tai, kas mus skiria, o ir tai, kas vienija. Kalbėtis išlaikant pojūtį, kas esu…