Nr. 3559, arba in memoriam t. a. r.
degam abu
–
drėgmė slydo tarp antklodžių
šalau
–
prisiminiau rūsy sumestas malkas
bekraujės
tik ir laukė
kol grybštels –
–
tūkstančius glėbių esu sunešiojusi
nesudėvimų
dar vaikas –
–
saldainių dėžutės
popierius prekėms vynioti
maišai
sukišau į alkaną ryklę
bet kartonas nepaėmė ugnies
esu bepamirštanti stichijų kalbą
–
wc pakraštyje
slūgsojo žurnalai
kita juos sukrovė –
nepažįstami
–
pirmą griebiau
prie židinio plėšiau pirmą atsiverstą puslapį
nustėrau –
į mane žvelgiau aš pati
–
bandant pirmąkart kurti
pirmą židinį ne savo namuos
versti pirmą po ranka pasitaikiusį popierių
rasti jame savo pirmą knygą
pirmą jai skirtą vyro rašyto recenziją?
–
tai dar ne viskas –
degam abu
–
jie mus sukišo į tą patį bespalvį žurnalą –
–
jis pabaigė klausimu
kas parašys
ką reiškia būt vyru –
be tinklo, žuvies
ar nematai
kad užrašė
tariu į liepsnojantį židinį
–
degam abu
–
jaučiu kad esi už viršelio
–
gyvas nervas
gyvas nervas žmogaus
kuris gyvas
žmogus yra visas
tik savo laike buvom išmokę
po visą nebūti
suterštas kelnes slėpti uniformų klostėse
snarglius valgyti tamsoje
masturbuotis užgniaužiant gėdą
tylėti apie tai kas iš tiesų –
–
kartą
sėdėjom vokiečių gatvėje
ginčijomės
kaip teisingiau užrašyti:
bybis ar bybys
sakiau tau:
lietuvių kalbos žodynas pirmenybę teikia formai
bybis, 2-oji
o tu vis tiek:
tai kad daug gražiau
kai bybys
gražiau tai gražiau
bet taisiau pagal žodyną
–
tai buvo karščiausias rašytojo
ir jo knygos redaktorės
ginčas
puikiai išmokusių nebūti po visą
–
apgirtęs
išspjaudavai per daug nežiūrėdamas
į kurią pataikysi:
tu mano bybio neapžiosi
pasibaidydavo mūzos
telikdavo porno
–
kartą ta pati bičiulė poetė,
kuri abejoja, ar tai, ką rašau, yra poezija,
prasitarė,
kad iš visų intelektualiųjų
iš visų nuostabiųjų,
apdovanotųjų ir išgirtųjų,
iš visų labiausiai myli tave,
beje, vėlyvąjį
–
kita vertus,
juk nesvarbu –
žmogus yra visas – – –
–
nebuvom to paties obuolio pusės
–
velnio sėkla
ar angelo plunksna –
abu taip gerai degam šį rudenį
SKELBTA
http://literaturairmenas.lt/2018-01-05-nr-3645/4414-poezija/6715-vitalija-pilipauskaite-butkiene