ieškome sielos

riebalai, kaulai, mėsos,
prapjovus
nieko nelieka

gramdome, ėdame, kuičiamės,
miegame

nieko nėra nei daugiau, nei mažiau

ieškome sielos

kas esu aš – moteris, moteries, moteriai, moterį

kas esu aš –
tekanti pieno puta per latės puodelį,
kas esu aš –
rūdžių takelis žemyn
per šlaunų autostradas,
per drykstantį dangų

kas esu aš,
moterie,
kūne, kvape ir garse  –
feromonai, hormonai, žemi ir aukšti,
nelygu myliuos ar baruosi

kas esu aš,
kai lūpomis vynuoges gliaudau iš jūsų paslėpsnių,
kai geidžiu kito kūno, kito balso, kito, moters

noras įmūryti tai, kas, deja, nepagaunama,
skaidausi ir kas sekundę rituosi
nuo kūno

ieškome sielos

kas esu aš,
moterie moteriai

negi esu tik dėžutė,
į kurią aš pati ir sudėta,
pliūrantys mėsgaliai,
kaulų brūzgeliai,
sausgyslės vejasi gijomis –
negi esu tik dėžutė –
pleiskanoms, batams?..

…o tada spindulys,
pjauna,
skersai:

– ne, nesi.

2016 02-2016 03