Gimdymas namuose, kai gyveni pelkėse

Tai istorija, apie kurią norėčiau parašyti visą knygą.

Apie tai, kiek netiesos, šmeižto, spaudimo buvo patirta ir tebėra patiriama.

Apie tai, kaip sunku yra keisti nusistovėjusias, nors visiškai nepagrįstas žmonių nuostatas, ypač baime valdomoje visuomenėje.

Apie tai, kaip iš po aukščiausių mokslinių laipsnių, uniformų ir profesorinių mundurų lenda panieka, patyčios, agresija, visiškas negebėjimas klausyti, įsiklausyti ir girdėti.

Apie susidūrimą tarp dviejų paradigmų: autoritarinės, agresyvios, žeminančios ir demokratinės, ieškančios sprendimų, pagarbios.

Apie atvirus grasinimus TV ir radijo koridoriuose, girdimus iš valdžios pareigūnų lūpų ir skiriamus žmonėms, kurie ieško bendradarbiavimo, problemų sprendimo ir pagalbos.

Apie karus, kurie vyksta tarp paskirų asmenų, ir apie tai, kaip visuomenė tampa tų karų įkaitais.

Apie tai, kaip viena lyderiaujančių Lietuvos medicinos verslo srityje gydytojų, eteryje išvadinanti tave žudike, kurią reikia uždaryti į kalėjimą, paklausta, kuo ji remiasi, pasibaigus eterio laikui išrėžia su didžiule neapykanta tau į akis: Nes AŠ tuo TIKIU!

Nes AŠ tuo TIKIU yra pagrindinis argumentas prieš gimdymo namuose reglamentavimą.
Nes AŠ TIKIU, kad taip daro tik sektantai.
Nes AŠ TIKIU, kad visi jie žudikai ir kanibalai.
Nes AŠ TIKIU, kad AŠ ŽINAU, kaip YRA GERIAUSIA VISIEMS.

O TAIP, AŠ ŽINAU, KO TU NEŽINAI, mergaite. AŠ MAČIAU TOKIŲ KAIP TU. NELĮSK SU SAVO VAKARIETIŠKU MOKSLU, NENORIU GIRDĖTI NIEKO APIE TAVO POREIKIUS. MES TIEK DAUG PADARĖME, O TU DAR KAŽKO NORI, MERGAITE?!

„Mergaitės, pažiūrėkite, kokie yra tyrimai! – pasisukusi mestelėjo savo sekretorei: – Išspausdink mergaitėms tuos tyrimus, kuriuos studentams per paskaitas demonstruoju. Juk jos nežino apie ką kalba, – priduria. Garbi Profesorė, žilaplaukė, susitvarkiusi, elegantiška. Per jos rankas pereina būsimieji medikai, būsimieji akušeriai ginekologai. Dar daugiau – per jos rankas pereina ir daugybė daugybė gimdančių moterų, ypač iš aukštesniųjų sluoksnių, kaip sakoma, visa grietinėlė. Žiūrėdama į mus, tas mergaites, tik trijų ir dviejų vaikų mamas, kažkokias neaiškias aktyvistes, Profesorė pasakoja oriai, kad visiems laikams įsidėtume į savo galveles, juk rūpinasi mumis, Ji, Didžioji Motina: – Pamatysit, tai ir suprasit, kodėl gimdyti namuose negerai, negerai! – Ir aš laukiu, nes esu peržiūrėjusi turbūt visas įmanomas mokslo duomenų bazes, pervertusi informaciją apie kitų šalių teisines sistemas, ir jaučiuosi taip lyg praleidau kažką itin svarbaus. Štai su keliais popieriaus lapais nuo spausdintuvo Profesorės kabinetan įžygiuoja sekretorė. Profesorė pergalingai šypsosi, aš paimu tuos lapus su baime ir nekantrumu, ir – OMG! – vos negriūnu iš nuostabos, nes NEGALI TAIP BŪTI, nes TAI TIESIOG PROTU NESUVOKIAMA, NES TAI NEGALI BŪTI TIESA! – Taigi, matot, mergaite!“ – šypsosi Profesorė, matydama, kad ji mane nokautavo.

Aš ateinu pas ją ir kalbu apie tai, kad 2011 m. tyrimai liudija, jog gimdyti namuose yra saugu. Kad 2008 m. tyrimai liudija tą patį. Kad geroji artimiausių mūsų šalių kaimynių patirtis liudija tą patį. Bet juk aš, mergaitė, NESUPRANTU, kad NIEKAS yra tie mano aukščiausio lygio moksliniai tyrimai palyginti su JO, JO žodžiu. Spoksau į tuos lapus ir negaliu patikėti – mano rankose dabar dėstomų paskaitų medžiaga su profesoriaus Prano Mažylio statistika apie gimdymus namuose Lietuvoje maždaug 1930-aisiais.

Taigi taigi, ką reiškia tos visos mano beprasmės šnekos, kai prieš akis yra TOKS ĮRODYMAS: PROFESORIAUS PRANO MAŽYLIO (1885-1966) DUOMENYS.

Ir aš staiga suprantu, kodėl, kalbėdami apie gimdymą namuose, mūsų medikai bei jų bičiuliai valdininkai, ypač vilniečiai, tiek daug mosikuoja kumščiais ir taip garsiai šaukia apie miškus, pievas ir pelkes.

Nes jie gyvena tais laikais.
Nes garbioji Profesorė jiems nespausdina duomenų apie tai, kas yra ŠIUOLAIKINIS GIMDYMAS NAMUOSE.
Ją, juos ir mane skiria beveik šimtas metų.
Liūdniausia, kad tiek pat metų skiria mane ir jos mokinius gydytojus, nors kai kurie iš jų yra beveik mano amžiaus.

Paskui manęs nebestebina nei gerbiama Seimo narė V. M. Čigriejienė, nei buvęs SAM ministras A. Matulas, nei V. Andriukaitis, nei jūs, mielieji komentatoriai. Nes aplink jus tos pačios pelkės ir tie patys miškai.

Ir kai maždaug po metų sutinku vienų didžiausių Vilniaus gimdymo namų akušerijos ginekologijos rezidentę, nuostabią jauną moterį su visa šiuolaikine medžiaga apie gimdymus namuose, nustembu: negi jus JAU moko?
– Deja, – liūdnai šypteli ji, – šviečiamės savo iniciatyva, tie, kuriems įdomu.

Ir aš suprantu, kad dauguma, jei ne visi, iš šių žmonių nėra matę NĖ VIENO gimdymo namuose, nei čia, pelkių ir pievų šalyje, nei užsienyje. Nors jų yra mačiusios kai kurios akušerės, kurios stažavosi Skandinavijos šalyse, Šveicarijoje, Vokietijoje. Bet juk akušerės tai ne gydytojai, ką jos išmano. Juolab kad Vilniuje jų ir neruošia, tik kažkur Kaune, o ten nėra nei garbiosios Profesorės su jos paskaitomis, nei viską puikiai išmanančių SAM valdininkų, nei tokios puikios šimtą metų galiojančios statistikos. Nors yra P. Mažylio gimdymo namai, savo laiku, beje, garsėję kaip puiki vieta gimdyti.

Turėčiau apie daug ką parašyti šia tema, kuria išlieta tiek neapykantos, pagiežos ir nepakantumo, tema, kuriai iššvaistyta tiek pinigų ir valstybės tarnautojų, nekalbant apie mus, paprastus žmones, laiko.

O juk ji tėra paprasta kaip obuolys, nes:

1) naujausi esami moksliniai tyrimai liudija, kad gimdyti namuose yra taip pat saugu kaip ir ligoninėje; SAUGU, kai savo piliečiais besirūpinanti valstybė (Lenkija, Latvija, Estija, Danija, Švedija, Norvegija, Suomija, Vokietija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė ir daugelis daugelis kitų) sudaro sąlygas medikams suteikti savo paslaugas ramiai, oficialiai ir oriai;
2) tie patys moksliniai tyrimai liudija, kad tai yra saugu ir VAIKUI, kad ir kiek mūsų garbieji komentatoriai kalbėtų apie vaiko teises, šiuo atveju VAIKO TEISĖ yra gauti jam reikalingą medicininę pagalbą ten, kur yra jo mama, nes gimdyti namuose yra saugu, žr. į 1 punktą; beje, JTO Vaiko teisių komitetas rekomendavo Lietuvai reglamentuoti gimdymą namuose dar prieš pora metų. Rimtai, ne bajeris, VAIKO TEISIŲ KOMITETAS REKOMENDAVO LIETUVAI SUDARYTI SĄLYGAS NAMIE GIMDANČIOMS MOTERIMS GAUTI MEDICININĘ PAGALBĄ;
3) šiuolaikinis gimdymas namuose yra humaniškas, saugus, modernus, higieniškas, gerbiantis žmogaus teises, be to, palaikantis ir įgalinantis šeimą; dar daugiau – jis yra pigus, pigesnis būdas nei gimdymas ligoninėje. Taip taip, pigus. Nors mūsiškiai pelkininkai šaukia, kad tai baisiai brangu ir valstybė išpindėjusių supermamyčių gimdymo namuose nepavežtų, bet gi britai, šveicarai, o ir kiti bepročiai sektantai rekomenduoja savo šalių pilietėms gimdyti namuose (žinoma, jei jų sveikatos rodikliai yra geri, o tai yra kruopščiai sužiūrima ir tikrinama, kai šalyje galioja aiški tvarka ir atsakomybės), nes tai ne tik SAUGU, tai dar ir sutaupo valstybės pinigų, be to, nemažai.

Tačiau pinigai už gimdymą jau yra kita tema. Ir ja oi kaip verta pasidomėti. Kad suprastume, kodėl gi taip keistai yra pas mus, pelkių ir miškų šalyje.
Tam, kad dar ir apie pinigus papasakočiau, matyt, reikia knygą rašyti:)

O šiandien svarbu ne tai. Šiandien noriu parašyti, kad daugelis net pačiai valstybei įtarimų kėlusiame ikiteisminiame tyrime dalyvavusių asmenų, kuriuos Vilniaus rajono prokuratūra kaltino kanibalizmu, vaikų pardavimu organams ir dar kažkuo labai baisaus, jau yra “atlaisvintų” : informacijos nutekinimu kaltinta teismo medicinos ekspertė, penkių vaikų mama Rasa Gaidienė išteisinta, akušerės, devynių vaikų mamos Ivetos Vaiginienės byla taip ir nebuvo užvesta; gydytojos akušerės ginekologės, dviejų vaikų Bangos Kulikauskaitės byla nutraukta; gydytoja, keturių vaikų mama Dalia Jakaitė iš kriminalinių nusikaltėlių perkvalifikuota į administacines pažeidėjas; man beveik visi per kratą surinkti daiktai grąžinti, tikiuosi, režisierės, trijų vaikų mamos Inesos Kurklietytės jau visi daiktai namuose.

Bet aš nebenoriu jų liesti. Jie nešvarūs, nučiupinėti, ištaršyti – mano užrašai, mano dokumentai, vaikų kompaktai su filmukais.

Prokuratūra iš mano daiktų pasiliko tik vieną siaubingą įkaltį, kurį žada naudoti vienintele įtariamąja likusios pribuvėjos Jurgos Šv. teisme – knygą “Gimdymas ir gimimas” (beje, ar žinojote, kad ta pati garsioji pribuvėja jau laimėjo bylą dėl šmeižto prieš portalus balsas.lt ir lsveikata.lt?).

Manau, tai puiki reklama tikrai puikiai KNYGAI. Išleista jau kadaise, ji taip ir liko marginali, mažai kieno pastebėta. O yra verta tapti viena iš vertingiausių knygų Lietuvoje. Tikrai. Pasikliaukite manimi. Beje, turiu dar kelis retus egzempliorius, jei kas norite, suskubkite, pasidalinsiu, rašykit až.

Beje, ar žinote, kad tradiciškai pribuvėjos negalėjo atsakyti “ne” pagalbos prašančiai gimdančiai moteriai?
Ar žinote, kad Jungtinėje Karalystėje iki šiol laikomasi šios tradicijos: kad ir kokios sveikatos būklės moteris nusprendžia gimdyti namuose, jai yra suteikiama valstybinė akušerinė pagalba?
Jei šiose klampiose mūsų pelkėse ir lankose prie jūsų prieitų gimdanti moteris ir paprašytų pabūti su ja, nes niekas oi niekas iš medikų su ja negali pabūti, kadangi VALSTYBĖ DRAUDŽIA tai daryti remdamasi profesoriaus P. Mažylio prieš devyniasdešimt metų surinkta statistika, kaip pasielgtumėte? Atsuktumėte jai nugarą ir paliktumėte mirkti pelkėje su vaikeliu? Prievarta nuvežtumėte į ligoninę? O gal taptumėte pribuvėja ar pribuvėju?

Žurnalistai pradeda neršti. Jie užuodžia masalą. Pribuvėjos Jurgos Šv. byla tuoj iš paslaptingojo ikiteisminio tyrimo taps viešu visos visuomenės objektu. Tikiuosi, kad tai bus proga sprogti bent keliems muilo burbulams apie gimdymą namuose ir gimdymą apskritai, nes mes ir mūsų vaikai esame verti gyventi neužmuilintame, skaidriame ir atvirame pasaulyje.

Pirmą kartą parašiau tokį ilgą komentarą vienu ypu.
Tebūnie tai naujo kelio pradžia.

Tiems, kam dar reikia įrodymų, šiek tiek sukramtytos medžiagos.

Naujos Lietuvos žiniasklaidininkų žinios apie naminius gimdymus

15min.lt
www.bernardinai.lt
TV3 naujienos
Valanda su Rūta

Šiek tiek senesnės, bet puikios informacijos

Moksliniai tyrimai apie gimdymą namuose
Šalys, kuriose medikai legaliai suteikia pagalbą gimdant namuose
JTO Vaiko teisių komiteto rekomendacija Lietuvai

Kaip Lietuvos medikai ir valdininkai kumščiais pelkėse kovoja; tokių vaizdų rastume ir gerokai daugiau, bet nesinori laiko švaistyti:)

www.alfa.lt

O aš turiu dar vieną klausimą: maždaug prieš trejus metus, 2013 m. kovą, Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl gimdymų namuose iš Vilniaus rajono prokuratūros perdavė Panevėžio prokuratūrai, kad ši įvertintų, ar vilnietiškoji taikė teisėtas ir proporcingas priemones. Gal žinote, kur galima rasti tokius prokuratūrų veiklos įvertinimo rezultatus? Vis dėlto labai įdomu.

Ir dar turiu vieną pastabą: mielieji gimdantieji ligoninėse, prašau liautis baimintis, kad įteisinus akušerinės pagalbos teikimą gimdančiosioms namuose, nukentės jūsų gerovė. Tiesa yra ta, kad gimdymas ligoninėje liks buvęs toks koks buvo: saugus, patikimas, suvaldantis visas rizikas ir grėsmes gyvybei, kurių jūs taip bijote. Jus naminių gimdymų reglamentavimas gali liesti tik tuo atveju, jei jūs vis dėlto tyliai pasvajojate apie gimdymą namuose.