Kartais mintyse užgimsta kartu su melodija. Kartais ilgai ir nuobodžiai niūniuojasi, kol ima įgauti savo formą. Kartais ištinka. Ir visad tikiuosi, kad gyvens.
Tekstas visiems negimusiems kūdikiams – tiems, kurie norėjo gimti. Ir moterims, kurios – vis tiek – yra ir bus jų mamos.
Kartu su Martin‘o Hudáček‘o Paminklu negimusiems kūdikiams – kiek tų, kurioms skauda?
Žalios varnos suka lizdą plaukuose, jaučiu
Jų snapai išdrąskė ženklus akyse,
Kūną skauda – Skaityti toliau: Žalios varnos (II)
Ingula ir „Raguvos“ jau gludina (aštrina?) gyvai. Man labai svarbus tekstas. Ačiū joms.
Vėjy siaučia pūgos – ar girdi?
Laumės prausia veidus vandeny –
Užmuštos gyvatės kiaušiniu nebyli pasaulin įeinu…
Ledo pirštai virpa pakelėj,
Saulės sapnas skęsta eketėj,
Skęsta ir vaikystės aitvarai, kur pati pražūsi – nežinai… Skaityti toliau: Žalios varnos
Žodžiai ir melodija gimė laukiantis pirmos dukters. Buvo drėgna žiema, buvo vandenų magija. O dabar Ingula ir Co atrado tam naują formą.
Vandenys vandenys vandenai
Sklaidosi vėjyje pelenai
Cukriniai žodžiai netikri
Tirpsta jų melas vandeny Skaityti toliau: Vandenys
sukasi malūnai be krantų, sijonus pakaišius išeinu,
virpa šnervės godžiai, sūkuriuos
paskendau, dar skęsiu
naktys trumpos
skęst ilgiuos Skaityti toliau: keturi malūnai
Elektroninis requiem mano apsvaigusioms jaunystėms naktims nepažįstamų miestų gatvėse. Tąkart – Klaipėda, gal 1997-ieji. Žmonės, kurių daugiau niekad nemačiau. Ir daina apie volungę, kurios daugiau niekada negirdėjau. Daug bruzdesio, daug ilgesio, daug tylos.
ša! u-tiu-tiu-tiūūūūūūūū!
naktis jau brėkšta
nemiega miestas
už lango volungės
miestas jau brazda
atskrido strazdas
sankryžos švyti
keikias sirenos Skaityti toliau: diena mieste
moterys mylisi pirštai susipina
kasos susivelia kojos susiveja
papilvės glaudžiasi strėnos įsitempia
akys išsiplečia akys išsiveržia
moterys mylisi žemė susikaupia
laužas įsikuria ledynai tirpsta
delnu nusirita švino kankorėžis
beldžias į langą ieškantys žmonės Skaityti toliau: moterys mylisi
Ingula moka šiai dainai padaryti nuostabų mmmmmmmmm – įsupa ir išliūliuoja, lauksiu galutinio skambesio.
delnai į žemę
šaknis įleidžia
tarp tavo pirštų
mėnuliai skleidžias
mėnuliai skleidžias
žvaigždė suloja
samanom kloju
mudviejų guolį Skaityti toliau: samanų guolis
alkanos lūpos siurbias į kojas
šlaunimis kyla lig pačios saulės
peniai ir įsčios keičia dangaus žemėlapius
iščiulpia vidurius
sėklos prasikala
mėnulio akmenys
gemalus ištrina Skaityti toliau: medus ir kraujas
jei tu ateitum skurzdžių takeliais
tai pamatytum viksvos didumą
žemuogės mėsą geriau užuostum
paliesta oda švelniai pašiurpsta
plaukeliai tiesiasi tarsi antenos Skaityti toliau: skruzdžių takeliais
esu taškas tarp
esu taškas tarp
esu taškas tarp
tai aukščiausias įtampos taškas
tai saldžiausias įtampos taškas
tai giliausias įtampos taškas Skaityti toliau: esu taškas tarp
