Bisenė (tarp keturių vėjų)

tiesiu rankas
skersai nemuno
skalauja mane upės vandenys
šunes pradeda kaukti

kadai išėjau
sieliais išplaukiau jūron
ašarų drūžę palikusi
kraujo drūžę palikusi
palikusi drūžę

giedu

esu kūno kryžius ant šito piliakalnio
saulės liežuviais nuliežtų kalvų
jau tūkstantį metų
beugnių laužų

giedu

skalauja mane upės vandenys
valtys skinasi kelią
link žiedo

giedu

loja ir loja
savęs nepažįstantys žmonės
liepa žieminė grūšia
žiemoms išsausėjusios vėgėlės
kryžiaus skersmuo esu ant šio kalno
erdvę laikanti erdviai šnekanti moteris

giedu

nemunas plauna vardus
išmeta nuojautas
atmintį žadina vėjas

strazdanas sėja veiduos
atželia mano sustirusios kojos

esu horizontas per vyzdį
giesmė
atkartojanti giesmę
nuoplaiša šito gyvenimo

giedu

sužinojau kur grįžti

 

METAI, 2017 Nr. 11