Pasaulio bendruomenė, veikianti gimdymo ir gimimo srityje, renka parašus, palaikydama lietuvę pribuvėją Jurgitą Švedienę.
Netrukus prasidėsiantis pribuvėjos Jurgitos teismas – tai procesas, susijęs su Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos trūkumais (tėvams gimdyti namuose leidžiama, o medikams suteikti tokiems tėvams kvalifikuotą pagalbą yra draudžiama), su žmogaus teise pasirinkti jam palankiausią gimdymo vietą ir aplinkybes (taip, tai pripažino EŽTT), su vaiko teise gauti geriausią įmanomą priežiūrą (taip, JTO Vaiko teisų apsaugos komitetas jau seniausiai Lietuvos Respublikai rekomendavo reglamentuoti gimdymo namuose tvarką). Pati būdama šio proceso dalyvė ir liudytoja, pridurčiau: ir visos Lietuvos medicinos bei teisės sistemos (ne)skaidrumo klausimais.
Žinau, kad gimdymas namuose – „karšta“ tema Lietuvoje. Ne kartą susidūriau su išankstinėmis nuostatomis ir siaubo istorijomis apie tai. Jei esate iš tokių žmonių, kuriems „viskas aišku su tais naminiais gimdymas“, ir vis dėlto paskaitėte mano postą iki šios vietos, prašau jūsų pirmiausia įsigilinti į temą ir tik paskui komentuoti. Paskaitykite svetainę www.gimimas.lt, susiraskite knygą „Gimdymas ir gimimas“, peržiūrėkite naujausius, rimtus ir patikimus mokslinius tyrimus – visi jie byloja, kad šiuolaikinis planuotas gimdymas namuose (šiuolaikinis reiškia, kad ne tas, kuris vyko prieš šimtą metų, o planuotas – kad tėvai jam ruošėsi, tarėsi su medikais ir gavo reikalingą informaciją bei pagalbą) yra toks pat saugus, kaip ir gimdymas ligoninėje, o kai kuriais požiūriais net palankesnis mamos ir vaiko sveikatai. Galų gale paskaitykite šios akcijos sumanytojos Dominique Sakoilsky įžanginį tekstą – gali būti labai naudinga pamatyti, kaip mūsų daržo reikalai atrodo iš kitos pasaulio vietos perspektyvos.
Aš žinau, kad Jurgita Švedienė yra dvasinė pribuvėja, gyvai perėmusi senąsias pribuvėjystės tradicijas, ir ji nėra medikė. Žinau, kad teikti akušerinio pobūdžio pagalbą, nebūnant mediku, yra nusižengimas Lietuvos teisei. Taip pat žinau, kad jei Jurgita būtų nusprendusi vis dėlto baigti akušerijos studijas, kaip diplomuota medikė ji irgi nebūtų galėjusi teikti tokios pagalbos mūsų šalies gimdyvėms, nes tai nėra reglamentuota. O jei vis dėlto ją teiktų, už tai jai grėstų teisinė atsakomybė – kaip kad yra dabar. Pažįstu puikių akušerių ir akušerių ginekologų, kurie palaikytų gimdančiuosius namuose ir atvyktų pas juos, jei tik valstybė pakeistų tvarką (o tam iš principo tereikia vieno SAM įsakymo). Tačiau jie neperžengia savo saugumo ir profesinės rizikos ribos, ir tai suprantama. Tai padarė Jurgita, ir visi matome, kur dabar ji yra.
Teisybės dėlei pridursiu, kad Jurgitos procesas, matyt, bus susijęs ne tik su akušeriniais, bet ir su finansiniais reikalais. Taip, per tuos daugiau nei dvidešimt metų daugiau nei tūkstantis kūdikių Lietuvoje gimė namuose. Jurgita palaikydvo tėvus, pasirinkusius tokį gimdymo būdą. Atvykdavo ir į gimdymą, ir po jo, jei tėvai prašydavo. Šiuo požiūriu esu šališka – ji dalyvavo ir mūsų antrosios dukters gimime. Galbūt į savo namus aš būčiau pasikvietusi profesionalę akušerę, atvirą, švelnių rankų ir didelės širdies, su visom reikiamom žiniom ir įranga. Tokią kaip Ina May Gaskin (JAV), Robin Lim (Balyis) ar Rudite Bruvere (Latvija). Bet gyvendama Lietuvoje aš negalėjau rinktis – kaip kad gali latvės, lenkės, vokietės, danės, šveicarės, švedės, norvegės ir daugelio kitų šalių mamos. Ir tas beveik vienintelis („beveik“, nes dar buvo Banga, parašiusi atvirą laišką, kviečiantį spręsti susidariusią padėtį, dar buvo Iveta, devynių vaikų mama, padedanti, kai niekas kitas negali padėti, bet jos, medikės, buvo daug labiau suvaržytos, nors širdies joms netrūko) žmogus, kuris turėjo drąsos Lietuvoje padėti planuotai gimdant namuose, kuris turėjo švelnias rankas ir didelę širdį, bet neturėjo diplomo, buvo Jurgita. Garsioji pribuvėja, per tuos dvidešimt metų apaugusi gandais ir gandeliais, moteris, kuri žengė į mūsų namus rizikuodama savo gerove. Ir taip – po dukrelės gimimo mums kilo noras atsidėkoti Jurgitai už pagalbą. Atsimenu, kaip rinkau dovanas ir nusprendžiau, kad noriu jai padovanoti Tomo iš Kazachstano man parvežtą kaklo papuošalą – tai, kas man tuo metu buvo labai brangu. Žinau, kad iš to tūkstančio gimdymų namuose galėjo būti tėvų, atsidėkojusių pinigais, – ir taip, aš esu už skaidrų verslą Lietuvoje, už skaidrius įkainius ir aiškiai teikiamas paslaugas. Taip, jei buvo tokių pinigų, kurie nuslėpti, tebūnie tai išaiškinta ir įvertinta, teįvyksta šis teismo procesas ir telaimi jame tiesa. Tačiau tiesa yra ir tai, kad Lietuvos įstatymų bazėje nebuvo ir vis dar nėra eilutės, pagal kurią Jurgita būtų galėjusi legaliai teikti pribuvėjos paslaugas ir už jas imti atlygį. Kaip nėra tokios eilutės ir akušeriams.
Tiesa yra ir tai, kad nėra vienintelė šio proceso Jurgita dalyvė – ikiteisminio tyrimo metu kratos buvo atliktos dar kelių šeimų namuose. Įtarimai buvo pateikti ir gydytojai Bangai Kulikauskaitei. Teismo medicinos ekspertė Rasa Gaidienė nuėjo ilgą kelią iki galutinio sprendimo „nekalta“. Buvo apklausta daugybė daugybė žmonių – skaičiuojama, kad iki 400! Tai procesas, sukėlęs daug įtampos, baimės ir streso ne vienoje, ne dviejose, o keliuose šimtuose šeimų, sujaukęs santykius tarp žmonių, išgąsdinęs darbdavius, kurių darbuotojai būdavo kviečiami į apklausas, ir pakirtęs ir šiaip Lietuvoje trapų naminių gimdymų vardą.
Teisminėn atsakmybėn kartu su Jurgita patraukta keturių vaikų mama, gydytoja Dalia Jakaitė, po gimdymų apžiūrėjusi namuose gimusius vaikus. Nesu susidūrusi su šia gydytoja, taip pat nežinau, kokie tiksliai kaltinimai jai pateikti, tačiau kad ir kaip būtų, linkiu, kad ir jos balsas būtų išgirstas, suprastas ir palaikomas.
Ko noriu palinkėti sau, mūsų tautai ir valstybei – kad visas šis procesas išvestų mus į tokią Lietuvą, kurioje gera būtų gyventi visiems mums, taikoje ir dialoge, pripažįstant kiekvieno skirtumus ir unikalumą, išgirstant ir patenkinant kiekvieno poreikį – nuo dar tik gimsiančo iki jau išeinančio. Kad Lietuvoje pagaliau būtų leista medikams teikti pagalbą namuose gimdančioms šeimoms. Kad atsirastų jaukių natūralaus gimdymo centrų (pasidairykite po latviškąjį „Gandro lizdą“!) ir ne tik didžiuosiuose miestuose. O išlikusi gyva lietuviškoji pribuvėjystės tradicija taptų mūsų puoselėjamu reiškiniu, kuriuo galėtume didžiuotis kaip kultūrinio paveldo dalyku. Ir kad LR Seimo dokumentuose kartą jau šmėštelėjęs „akušerės-pribuvėjos“ terminas, nusakantis naują galimą žingsnį mūsų sveikatos priežiūros sistemoje, taptų realia, gerbtina ir reikalinga profesija.
Taigi pasaulio bendruomenė renka parašus. Ar jai priklausai ir Tu?
Rekomenduoju ir kelis filmus apie gimdymą:
Freedom for Birth – filmas apie vengrės gydytojos akušerės ginekologės Agnez Gereb bylą EŽTT ir žmogaus teises gimdymo srityje;
Organic Birth – filmas apie šiuolaikinį gimdymą ir koks gimdymas gali būti;
Bussines of Being Born – filmas apie nėščiųjų ir gimdyvių sveikatos priežiūros sistemos užkulisius JAV;
Birth Into Being – filmas apie gimdymo patirties įtaką žmogaus gyvenimui;
Face of Birth – išsamus trijų dalių filmas apie gimdymą;
Gimimo paslaptis – filmas apie gimdymo patirtis Japonijoje.
Namuose gimdyti yra saugu. Palaikau Jurgita. Aciu Jums uz pradzia.
Sutinku už legalų pribuvystės įteisinimą.
Sodinti ja ir i ja panasias.griztame i viduramzius
O gal sodindami grįžtame į viduramžius?
Gimdziau su pribuvejomis, patirtis kuri pakeite musu seima. Atvere tiek daug moteriskumo ir moteriskos galios. Neikainuojama. Visa gyvenima busiu dekinga. Visa nestumo prieziura, gimdymas, pagalba zindant, visa pagalba ir palaikymas po gimdymo. Negaliu net sulyginti savo pirmojo ir antrojo gimdymo. Gimdymas ligoninej su gydytoju, paprastas statistinis gimdymas, visa nestumo prieziura, jokio pasirinkimo ar informacijos. Aisku, reikia dziaugtis, jog vaikai gime, jie sveiki ir viskas gerai. Bet su antru vaiku as norejau SAVO moterisko patirties. Ir tai ivyko. Mano pribuveja, priemusi virs 2000 gimdymu, per savo 37 metus nebuvau sutikus mediko, kuris tave taip matytu, kuris turetu tiek tvirtumo ir uztikrintumo, tiek meiles ir atsidavimo savo profesijai. Iki siol negaliu sulaikyti asaru, kai pamenu kaip jis pervede mane per viska – nepasitikejima, baime, euforija, ligonine, savaite ligonije su vaikuciu, pieno velavimus.
Ačiū, Audra, už pasidalijimą. Džiaugiuosi dėl gražios jūsų istorijos!
Man teko garbe dalyvauti dokumentinio filmo, apie Jurga filmavimuose, kurio rezisiere buvo I. Kurklietyte. Tada, tas filmas ,vadinosi „Lengvas raganavimas“.
Malonu buvo dirbti su laimingomis mamomis, kuriu vienos laukesi ir ruosesi gimdymui, o antrosios ateidavo visomis seimomis, su Jurgos, I pasauli priimtais, jau paaugusiais vaikais.
Vien pozityvus prisiminimai.
Tad, laba noriu pasirasyti, jei galima, kad nors savo parasu galeciau padeti kilniam zmogui – Jurgitai.
Ačiū jums už pasidalijimą. Iš tiesų, puikus filmas, kuris, gaila, o gal kartu ir gerai – tapo neatsiejama šio proceso dalimi!
As uz seimu pasirinkimą gimdyti namuose.
Dėkoju už nuomonę.
Už gimdymą namuose! taip, su šauktuku, todėl, kad moteris turi turėti teisę pasirinkti. Pati gyvenu Lenkijoje. Čia jau seniai praktikuojamas gimdymas namuose. Pažįstu žmones, kurie tuo užsiima. Neteko girdėti nei vienos neigiamos nuomonės. Priešingai – moterys skatinamos gimdyti kuo palankiausiomis sąlygomis joms ir jų kūdikiams.
Prieš keliolika metų buvo vykdoma kampanija už palankias gimdymo sąlygas ligoninėse. Jos metu buvo skatinami tėvai dalyvauti gimdymo metu. Ne kiekvienas tam ryžosi, nors buvo ir tebėra daug ir vis daugiau tokių, kurie nori būti šalia savo moters vienu svarbiausių jų bendro gyvenimo momentu. Daug kas tiesiog nesugeba įveikti savęs ir peržengti ribos, neva skiriančios moters ir vyro pasaulį.
Taip ir dabar, tūnodami „saugiose“ ligoninių kamerose (gimdžiau du kartus, nei vienas nebuvo itin malonus) nedrįstame atsigręžti į tai, kas yra labiausiai natūralu ir žmogiška. …
Ačiū už teisingą straipsnį ir drąsą.
P.S. Ivetą pažįstu ir gerbiu kaip nuostabią motiną ir moterį.
Keista, kad augindami vaikus galime rinktis viską: skiepyti ar ne, kaip rengti, pagal kokią filosofiją auginti, kaip gydyti susirgusius, kokiu maistu maitinti, į kokį darželį ar mokyklą leisti ir t.t. Tačiau paties svarbiausio – vaiko atėjimo į šeimos glėbį – ne.
O juk nuo to viskas ir prasideda. O juk gera pradžia – pusė darbo. Mano dukrelė gimė namuose: ramiai, jaukiai, lengvai – sakyčiau, kad beveik be skausmo ir be jokios intervencijos (nors pirmas vaikas, o man per trisdešimt). Kam pasakoju, sako „tau gerai, tau pasisekė“ arba „tau gerai, gal tu sutverti vaikus gimdyti“. Tik čia tik dalelė tiesos: prie sėkmės prisidėjo ilgas ir nuoširdus ruošimasis: kalnai perskaitytų knygų, valandos peržiūrėtų YouTube natūralaus gimdymo (ne gimdymo natūraliais takais) vaizdo įrašų, 2 x per savaitę speciali mankšta, 3 x per savaitę baseinas nėštukėms, meditacija ir daug vaikščiojimo.
Kai ruošiausi lipti į kalnus Himalajuose, žinojau, kad tai padarysiu pati: taip, šalia bus šerpa ir padės, jei kas nutiks, bet „visi užlipa ir aš užlipsiu“ nuostata čia negalioja. Tą patį požiūrį pritaikiau ir gimdydama: jei kas nutiks – pirmiausia šalia patikimas žmogus, jei to neužteks – šalia ligoninė, bet pasiruošti gimdymui ir jame būti sąmoninga aš turiu pati.
Gal todėl, kad mūsų susitikimas su mažyle nebuvo sutrikdytas nei svetimų žmonių (visi, kurie buvo šalia, jau buvo tapę artimais), nei svetimų sienų, nei svarstyklių, nei centimetrų, ir motinystė yra lengva ir dosni: turinti savų iššūkių, bet taip ir neapkarstanti. Bet ką čia ir sakyti – su vaiku man juk irgi „pasisekė“!
Deja, turiu prisipažinti, kad džiaugiuosi, kad nutiko Jurgos byla – nes tik per bylos atgarsius sužinojau, kad apskritai galima gimdyti namie. O norėčiau apie šią galimybę išgirsti iš savo ginekologės: moksliškai pagrįstus „už ir prieš“. Norėčiau, kad nereikėtų žmogui kankintis teismuose tam, kad jis galėtų dirbti mylimą darbą. Norėčiau, kad šioje diskusijoje nuskambėtų ir kalbančių kūdikių vardu balsas – koks siaubas iš tamsių ir šiltų įsčių gimti į lempų šviesą ir ligoninės plytelių šaltį, o jei dar pirmomis paromis tenka nors sekundei būti atplėštam nuo motinos. O jei valandai? Ar net nakčiai? Kas pamatuos kokio dydžio žaizda lieka naujagimio sąmonėje? O motinos?
Tikiu, kad gyvenu šalyje, kurioje jautrumas naujagimiui ir gimdyvei nugalės ir tos, kurių balti chalatai neramina ir kurioms prietaisų pypsėjimas kelia paniką, o ne suteikia saugumą, galės gimdyti ten, kur jos jaučiasi gerai: natūralaus gimdymo centruose, namuose, o gal net gamtoje.
Ir jokios čia problemos – nes tos, kurioms gera šią intymiausią akimirką praleisti ligoninėje, ar tos, kurios nenori ruoštis ir gimdyti pačios, kurios tikisi, kad jų vaiką pagimdys daktarai, VISADA turės šią galimybę!!!
Jurgai noriu palinkėti stiprybės – ačiū Tau, kad esi ir savo buvimu keiti žmonių gyvenimus. Nesutikau Tavęs, bet esu Tau dėkinga ir tikiu, kad šis sunkus procesas atneš daug šviesos visai mūsų šaliai. Viskas prasideda nuo tokių žmonių, kaip TU. Ir tokiems žmonėms mes turime gražų žodį – pirmeiviai.
P.S. Gimdymas nedaug nuo skiriasi nuo mylėjimosi – smagus ir trumpas filmukas čia: https://youtu.be/lZG0T7xHy6A
Aš už teisę pasirinkti, už gimdymą namuose. Labai tikiuosi, kad mano parašas padės Jugitai
Kiekviena moteris turi turėti teisę pasirinkti tai, kas jai atrodo bus geriausia jai ir jos vaikeliui.
Už natūralų moteriai gimdymą namuose, artimųjų ir artimąja tapusios pribuvėjos apsuptyje. Visko geriausio Jurgitai Švedienei už suteiktą laimę šeimoms į kurias atėjo lai mingi vaikai natūralioje jiems aplinkoje. Už gimdymą namuose, nes tai ne liga. Ačiū pribuvėjai už jos pasišventimą labai kilniam darbui. 100 % už.
Uz pribuvejas.Uz teise rinktis.Uz gimdyma namuose.
Mano dukros jau ištekėję. Gimdžiau jas tarybinės santvarkos laikais. Jei dabar gimdyčiau, GIMDYČIAU TIK NAMIE. Neištverčiau dar kartą to grubumo, tos masinės vaikų priėmimo rutinos, to grubaus elgesio po gimdymo, tos nežinios kada atneš mažučius maitinti, o maitinimo metu vėl baimė, kad va tuoj vėl ateis ir išsineš dalelę tavęs. Tai didelė trauma mamytei, ką jau kalbėti apie vaikelį. Todėl pilnai palaikau Moters teisę rinktis kur ir kaip ji nori gimdyti. Sutinku, kad pasiruošimas yra būtinas, bet tam mes ir turim dulos profesiją. Kodėl tai gali daryti akušeriai , bet negali daryti dulos? Juk tai profesionaliai paruošti žmonės. Tai laisvas pasirinkimas. Už moters išprievartavimą baudžiama. Kodėl nebaudžiama už prievartą gimdyti ligoninėse be jokios pasirinkimo laisvės? Tai tokia pati prievarta, tik čia į ją dar įtraukiamas ir naujagimis. Nenuostabu, kad pasaulis byra į šipulius. Nes visada tenka jauti tai, ką sėjam
Sveiki,
esu už galimybę rinktis kur gimdyti, esu už galimybę stiprinti ryšį šeimoje…o gimties procesas namuose tai ir daro! Tikiu, kad mano parašas padės Jugitai
Dėl gimdymo namuose ir tų mokslinių įrodymų buvimo/nebuvimo turėtų apsispręsti tie, kas tai išmano – būtent medikai. Taigi apie tai savo nuomonės neturiu, nes per mažai žinau. Kita vertus, net ir įteisinus tokį dalyką ateityje, Jurgitos Švedienės tai neišgelbėtų, nes įstatymai atgal negalioja. Deja, juridiniai dalykai gali būti sprendžiami tik pakankamai buku būdu: skaitai, kas parašyta tuo metu galiojusiuose įstatymuose ir žiūri, ar realūs veiksmai tam prieštarauja, ar ne. Čia nėra interpretacijų laisvės. Lotyniškai yra tokia sentencija – dura lex, sed lex (kvailas įstatymas, bet įstatymas). Priešingu atveju būtų tiesus kelias į anarchiją. Taigi, norėčiau, kad šita diskusija kažkada pasibaigtų visiems priimtinu geriausiu būdu (kompromisu) ir tai įtvirtinančiu įstatymu (koks jis bebūtų). Tačiau dėl kaltinimų Švedienei esu tikrai ne jos pusėje.
Ko mūsų mylimoj šalelėj dar labai trūksta-kitokios nuomonės išklausymo ir toleravimo. Kartais iš visokių priešiškų reakcijų atrodo,kad naminių gimdymų šalininkai nori įvesti prievolę visiems gymdyti namuose. Bet juk taip nėra,kalbama apie PASIRINKIMĄ! Tai kodėl kažkam atrodo,kad laisvė rinktis kur gyventi,kokį darbą dirbti,už kokią partiją balsuoti yra gerai, o rinktis kur ir kaip pasitikti savo kūdikį – blogai? Aš už laisvę rinktis teisę gauti reikiamą pagalbą gimdant namuose!
Esu už įteisinimą Lietuvoje gimdyti namuose.
Trečią vaiką gimdžiau Norvegijoje namuose su pribuvėjomis.
Ruošėmės ir extra atvejui, jei kažkas nutiks nenumatyto ir vyks nesklandžiai – važiuoti į ligoninę. Manau, jei viskas yra tvarkoje ir nėra jokių sveikatos sutrikimų, sveika mama gali gimdyti ir sveikas kūdikis gali gimti namuose. Ypatingiems ir sunkiems atvejams yra ligoninės. Ligoninės juk ir skirtos ligoniams, o ne sveikiesiems.
Smagu, kai ramiai galėjau rinktis kur ir su kuo gimdyti.
Rūta, ačiū už pasidalijimą! Jūsų istorija mums labai įdomi. Gal sutiktumėte papasakoti plačiau ir parengti interviu svetainei gimimas.lt?
kažkas nutiko peticijai. „This Petition has been disabled because of inappropriate content “ – ???
Peticija yra naujinama, nes tiko tik Jungtinės Karalystės gyventojams.
Tikiu, kad Lietuvoje nugales sveikas protas ir bus priimti istatymai leidziantys ir net skatinantys rinktis gimdyma namuose, kaip jau yra daugelyje normaliu civilizuotu saliu. Valdininkai, nedarykit musu graziai saliai gedos.
As palaikau Jurgitos iniciatyva. Nuostabi galimybe ir teise gimdyti namuose.
Kazkodel paspaudus nuoroda rodo, kad peticija deaktyvuota del netinkamo turinio…
Taip, peticija yra naujinama, laukiame.
Nors esu vyras, bet palaikau gimdymą namuose. Palaikau todėl, kad teko dalyvauti abiejų savo vaikų gimdyme. Pirmasis vaikas gimė Kovo 8 oficialiuose gimdymo namuose. Žmona dvi valandas gulėjo viena. Kartais įlėkdavo gydytojas pažiūrėti ar dar neprasidėjo gimdymas. Jis vienas tarp keturių gimdyvių. Man tik mesdavo repliką kad ne į koncertą atėjau, padėk, skatink gimdyti. Taip ir inkščiau šalia. Kai gimė, vaiką pakišo po kvarco lempa. Tas kaukia, net akių nepridengia. Rašo popierius, skaičiuoja rankų ir kojų pirštus. Gerai, kad buvau šalia. Bent numestu ir visų užmirštu vaiku galėjau pasirūpinti. Antrą žmona gimdė namie. Kaip diena ir naktis. Viskas taip ramu, natūralu. Niekada negimdyčiau ir nenorėčiau gimti valdiškuose gimdymo namuose. Nors pats dėja labai senai gimiau Pirmojoje Tarybinėje ligoninėje.
Aš taip pat už teisę rinktis – gimti ir mirti savo namuose
As uz ta pasirinkima, kai kudikis ir mama jauciasi geriausiai. O geriausiai jauciames tik namuose. Taigi, as uz Jurga
Palaikau pasirinkimà!
Gimdžiau namuose du kartus.Esu be galo laiminga sutikusi Jurgitą
auksinių rankų,begalinės intuicijos ir labai stiprų žmogų.Dėkoju dievui ,kad sutikau ją tada kai reikėjo,nes kitu atveju būčiau patyrusi planuotą Cezario pjūvį,(be pasirinkimo).Vaikai i pasauli atėjo laiku,laimingai ir be jokiu traumų…
Aš už pasirinkimą,kad moteris galėtų pasirinkti ir gauti pagalbą…
STIPRYBĖS JURGITAI
Tebūnie teisė gimdyti namuose su pribuvėjomis!
Gimimas tai švetas reikalas turi vykti artimoj aplinkoje. Palaikau Jurgitą ji nuo Dievo.
Esu už laisvą pasirinkimą, kur moteriai gimdyti, namuose ar kitose gimdymo įstaigose. Ir už įteisinimą pribuvėjų darbo gimdyvių namuose.
Mes už gimdymo namuose įteisinimą. O kur pasirašyti už pribuvėją??
Tarptautinė peticija naujinama. Kai turėsime žinių, būtinai informuosime.
as uz galimybe gimdyti namuose .
Kaip nuostabu skaityti tiek daug pritariančių ir palaikančių komentarų. As irgi prisidedu. Kam iš pažįstamų papasakoju apie situaciją dėl gimdymo namuose Lietuvoje tai jie visi kraipo galvas ir nesupranta – kaip tai „nelegalu“? Kaip tai „negalima rinktis“? Pačiai teko laimė rinktis legalų, dviejų pribuvėjų prižiūrimą gimdymą namuose Jungtinėje Karalystėje, ir skirtumus tarp pirmo gimdymo ligonines pribuvėjų skyriuje ir namie iki šiol skaičiuoju. Linkiu ir Lietuvai atsibusti iš slogaus sapno ir pažvelgti tiesai į akis.