Žalios varnos
Ingula ir „Raguvos“ jau gludina (aštrina?) gyvai. Man labai svarbus tekstas. Ačiū joms.
Vėjy siaučia pūgos – ar girdi?
Laumės prausia veidus vandeny –
Užmuštos gyvatės kiaušiniu nebyli pasaulin įeinu…
Ledo pirštai virpa pakelėj,
Saulės sapnas skęsta eketėj,
Skęsta ir vaikystės aitvarai, kur pati pražūsi – nežinai…
Gelmėje verpetais nugrimztu,
Žodžiai pinas tarp tamsių žolių,
Žuvys gieda pačiame dugne, jų žvynais lėtai aprenk mane…
Durys verias sunkios, ten toli
Mano balsas aidi –
ar girdi, ar girdi, ar girdi, ar girdi, ar girdi, ar girdi, ar girdi, ar girdi, ar girdi?..
Žalios varnos suka lizdą plaukuose, jaučiu
Jų snapai išdrąskė ženklus akyse,
Kūną skauda –
Išbadėję godžiai ėda jį vilkai, plėšo vidurius nagai,
Kaip sunku negimt, žinai?
O kokia tyli šita lemtis – eit kraujuotom pėdom,
Pažymėt naktis,
Oi kaip skauda –
Gremžia vidurius nagai, dar negimę numirė, ir štai
Žalios varnos suka lizdą plaukuose,
Jaučiu
Negaliu išeiti negaliu pabėgti negaliu – tyliu tyliu tyliu tyliu
Mėnuo rieda tyliai per laukus,
Jo ragu keliauju pas dievus…
Verkia mano sūnūs dideli – pjáutuvai į dangų suremti…
O dukrelė dulkėm paversta,
Po slenksčiu anapus užkasta
Jos širdis gyva dar, aš skubu atsiimt jos iš dievų delnų…
Akys virsta šukėm, ten toli
Žemės gelmės kaukia –
ar girdi, ar girdi, ar girdi, ar girdi, ar girdi, ar girdi, ar girdi, ar girdi, ar girdi?..
Juodos snaigės siaubą barsto mintyse, jaučiu
Šaltis jų sustingo mano sapnuose,
Sielą skauda –
Plakas tarp išvargusių pečių, nusimesti negaliu –
Kaip sunku negimt, žinai?
O kokia tyli šita lemtis – eit per savo liūdesį,
Stebėt akis,
Oi kaip skauda –
Gerklę užriša tvirtai, dar negimę numirėt, ir štai
Juodos snaigės siaubą barsto mintyse,
Jaučiu
Negaliu išeiti negaliu pabėgti negaliu – tyliu tyliu tyliu tyliu
Vėjy siaučia pūgos – ar girdi?
Švyti giedros akys, jas regi,
Kaltę išgedėjus su sapnais – vėl iš naujo kilsiu aitvarais.
Žalios varnos nyksta naktyje,
Jau žinau, kas laukia kelyje,
Su savim žinias dievų nešu – laumių pažadais negyvenu…
Velsiu vilko vilną, ten toli
Pirštai susinėrę, mėlyni
Jų statyti nerimo namai – jau bangų nuplauti, ar žinai?
Užmarštin nugiedu juos, toli
Būsiu, jūsų lauksiu –
ar girdi, ar girdi, ar girdi, ar girdi, ar girdi, ar girdi, ar girdi, ar girdi, ar girdi?..
Bąla pirštai, pūgos siaučia namuose, jaučiu
Kūnai spindi, kūnai blyksi kampuose,
Širdį skauda –
Virpa tarp sustingusių delnų – jos išduoti negaliu,
Kol esu gyva, esu!..
O kokia tyli šita lemtis – ilgesiu nubert
Klampias naktis,
Oi kaip skauda –
Plaukus suvelia sparnai, dar negimę numirėt, ir štai
Žalios varnos suka lizdą plaukuose,
Jaučiu
Negaliu išeiti negaliu pabėgti negaliu – tyliu tyliu tyliu tyliu
Tyliu tyliu tyliu tyliu tyliu tyliu tyliu tyliu tyliu tyliu tyliu tyliu tyliu