Tai, kuo labai domėjosi pareigūnai kratos metu

Tik praėjus pusmečiui, pradeda išlįsti detalės iš to ankstyvo ryto, kai mūsų namuose siautėjo teisingumas.
Tie bejausmiai veidai, mano vaikams klausiant jų vardų. Nei šypsenos, nei atsakymo. Tie šalti lediniai judesiai, ignoruojantys vaiko rankelių tiesiamus žaisliukus. Tai piktžiuga akyse, atradus ką nors, kas bent kiek gali priminti įkaltį: “O kas čia?”
O kas čia? – klausimas, rankose vartant mano darbo pažymėjimą, tarsi tai, kad kažkur dirbu ir dar – įsivaizduokite – turiu tai liudijantį dokumentą, jau yra nusikaltimas.
O kas čia? – klausimas, užtikus tarp knygų užkištą popierėlį su jame išvardytais mano mirusių giminaičių vardais. Aišku, popierėlis – vokelyje, močiutės prieš kelerius metus surašytas, įkištas, kad saugiai gulėtų, o mes, atėjus laikui užsakyti mišias, ginkdie, kurio svarbaus mirusiojo nepamirštume.
O kas čia? – atradus piniginėje įkištą lapiūkštį su mano pačios raudonai užrašytu tekstu. Prieš gerą dešimtmetį, visai susitrynęs, kaip ir ta, dar mokykloje užvesta, užrašų knygutė su akivaizdžiai įtartinais mano buvusių klasės ir studijų draugų adresais ir telefonų (dar net ne mobiliųjų)) numeriais. Akivaizdi konspiracija.
“Darbo pažymėjimas, giminės mirusiųjų sąrašas, Gandžio citata…” – kantriai vardijau, stebėdama, kaip godžiai jie kraunasi ir išsiveža mano paskaitų užrašus, vaikų filmukų įrašus, mirusio draugo archyvinę medžiagą.
Dokumentų kopijas, susijusias su “Gimimas LT” veikla. Kai visos jos – viešai prieinamos interneto svetainėje. “Kas čia? Kas čia? Kas čia?…” iki šiol kaip klavišai kaukši mano galvoje prisiminimai, priartėjus prie taip ir nebesurūšiuotų, jų išvartytų užrašų, eskizų, vaikų piešinių…
Tik vaiko teisėmis besirūpinančios moters akyse karts nuo karto pasirodydvo kažkoks žmogiškesnis jausmas: gal nuovargis, gal apatija, gal liūdesys…

“Judėjimas prieš karą yra pagrįstas. Meldžiuosi, kad jis būtų sėkmingas. Tačiau negaliu atsispirti mane graužiančiai baimei, kad šis judėjimas žlugs, jei tik jo nariai neužčiuops, jog kiekvieno blogio šaknis yra žmogiškasis godumas.” Mahatma Gandhi, 1926

Patinka turinys?

Kviečiu prenumeruoti mano naujienlaiškius!

Palikti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *