Pavasaris

tarsi pamišimas tvyro ore,
vandeny, ant lapų, žodžių ir šypsenų

stebimės, klausinėjam vieni kitų:
argi galėtume leisti sau tokį?

ir vis vien einam ir einam į tą trauką

ir visa tampa traukiančiu ir traukiamu,
tik vėjas glamonėja nueinančią moterį

Patinka turinys?

Kviečiu prenumeruoti mano naujienlaiškius!

Palikti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *