žolės užglostymas
man baisu
bet aš irgi praeisiu
galvojau, kad dar noriu tiek daug,
bet jau kažin,
reiks ryt iš naujo paklausti
savęs, vardan ko visa tai,
mylimasis, vardan ko mano šypsenos,
mano mažučiai delnai, glostantys žolę,
mano vaikų vardai,
mano pastangos būti geresnei, būti geriau,
mano flirtas, geismai, mano aistros ir nuopuoliai, tavo skonis mano burnoj,
mano kraujuojančios dantenos,
vardan ko, mylimasis, mano dievai,
angelai, mano mušamas būgnas ir dainos,
kalnai, smilkalai, mano drabužiai, nagai,
vardan ko tu atėjai ir ko vardan aš išeisiu,
vardan ko, mylimasis, verkiu, vardan ko dar turėčiau sugrįžt į tą dieną, kai sukrankė mano vardą, mano likimą devyni varnai,
kai pilnatim mano klyksmas nuėjo,
vis dar negrįžo, vardan ko, tebelaukiu,
užuot patikėjusi: mirštu, ir mano mažučiai delnai
kitąmet kils į dangų žole, o ne pažeme jąją suglostys
verkiu, mylimasis, verkiu,
ir tik šitaip jaučiuosi gyvenanti,
vardan ko
nežinau, kur riba tarp žmogaus ir žmogaus,
vis dar bijau kažkam nepatikti,
nebūt patogi ir gera, bijau, kad tau per stipru, per aitru ir per nuoga bus tai,
kas esu,
tad ir stengiuos nebūti
o gal pilnatis,
paskutinė naktis,
dar parodys man kelią,
kaip būti
ir vardan ko
ir ko vardu
vakar sapnavau, kad krentu
nors kartoju kitaip,
man baisu, mylimasis,
kad žūstu
spausti “send” ar ištrinti tai, ką čia parašiau,
kaip būt ar nebūti
nedrąsu, bet siunčiu
ir norėčiau, kad būtum
kad būtume
kaip kad esu
spaudžiu “send”
nors vis dar baisu