„Mažutytei“ (vienas eilėraštis balsu)

Kažkada manęs paklausė, kuris iš mano eilėraščių man yra pats brangiausias.
Šis, jei ir nėra pats brangiausias, tai yra vienas iš brangiausiųjų. 
Svajoju apie vaizdo klipą su šiuo tekstu – kaip smurto prieš vaikus prevenciją.
Šį eilėraštį galite perklausyti – įskaičiau jį pati.


Mažutytei

I

kai pradėjau rašyti Istorijas,
norėjau parašyti ir apie Tave

žinojau, kad buvai geras žmogus
ir tiek daug visko buvau išsaugojusi,
regis, gražaus Skaityti toliau: „Mažutytei“ (vienas eilėraštis balsu)

Lektorė, autorė, dula Vitalija įkvepia pokyčiams

Kalbinu Vitaliją Pilipauskaitę-Butkienę, kaip vieną iš tų moterų, kurių neįsprausi į nuo aštuonių iki penkių rėmus. Neįsprausta ji kvėpuoja pilnais plaučiais: augina trečiąjį vaikelį, pristatinėja pirmąją knygą, veda seminarus itin jautriomis, subtiliomis temomis, padeda būsimosioms gimdyvėms kaip dula ir daro daug kitų stebuklų. Kas turi jau paaugusį mažylį, prisimins Vitaliją iš įvairių motinystės iniciatyvų: Prieraišiosios tėvystės centro, medžiaginių vystyklų turgelių, žindymo palaikymo, gimdymų namuose reglamentavimo, gimties seserų – dulų – kūrimosi Lietuvoje ir t. t. Kur tik jos nėra! Ir kur tik ji prisiliečia, ten skleidžiasi nauji, nepaprasti ir labai šviesūs dalykai. Skaityti toliau: Lektorė, autorė, dula Vitalija įkvepia pokyčiams

Du tūkstančiai gyvenimų – ir tik vienas klausimas, arba Šiąnakt ir aš esu Paryžiuje

Šis straipsnis turėjo būti puikaus filmo „Human“ recenzija. Dabar jis irgi yra apie nuostabų filmą – tačiau ne tik. Esama tokių mažyčių, beveik nejuntamų vyksmų, iš kurių, sakyčiau, susideda pasaulio esmės: pirmas kūdikio krustelėjimas įsčiose, šnervių virptelėjimas paskutinįkart iškvepiant, subtilus dilgtelėjimas smegenyse patiriant nuostabą, oda perbėgantis šaltukas, išgyvenant siaubą dėl tiesiogiai tavęs neliečiančio, bet sukrečiančio įvykio. Lyg tas drugelio sparnų efektas, kai tai, kas vyksta ten, toli, tampa tavo, tavimi. Kai tai perkeičia ir tave. Todėl dabar šis straipsnis ir apie tai – apie švelnų drugelio sparnų prisilietimą, kitoje Žemės pusėje nuvilnijus cunamiui. Su meile – Prancūzijai; su meile – visai mūsų planetai, mūsų žmogiškiesiems namams. Kas esame mes, žmogiškosios būtybės? – klausiu savęs kartu su šio filmo režisieriumi, prancūzų menininku Yannu Arthusu-Bertrand‘u. Kas mes esame?

Prieš porą savaičių kelioms dienoms sustingau ties kompiuterio ekranu.

Esu dokumentikos gerbėja – knygose, filmuose, fotografijoje. Šveicarų psichoanalitikė Alice Miller yra rašiusi, kad liovėsi skaičiusi grožinę literatūrą, nes nėra nieko įdomiau ir stipriau už patį gyvenimą. Ir man taip. Esu pasakotoja. Esu pasakojimų, tikrų gyvenimo istorijų kolekcininkė. Iki šiol neradau nieko stipriau, nieko atviriau, nieko paveikiau nei tai, kas yra iš tiesų išgyventa. Renku savo ir kitų istorijas kūno atmintyje. Dalinuosi jomis su kitais. Tai, ką išgyvenu aš, tokiu būdu tampa tuo, ką išgyveni tu. Mes susisiejame. Skaityti toliau: Du tūkstančiai gyvenimų – ir tik vienas klausimas, arba Šiąnakt ir aš esu Paryžiuje

Spalio 21 dieną susitinkame Kaune!

Spalio 21 d. susitinkame Kaune!

12-15 val. S. Daukanto a. 28, kavinė „Vero Cafe“. VDU studentų kvietimu rengiame atvirą diskusiją apie literatūrą ir skaitytojo – mano, Tavo, jūsų – santykį su ja. Šiek tiek apie tai rasite Agnės Česiulienės interviu „Nemune“.
Susitikimo metu galėsite įsigyti ir mano pirmąją knygą „Kvėpuoju“ su autografu:)

18-20 val. M. Jankaus g. 43. Paskaita tėvams „Bausti ar užjausti?“ . Kalbame apie vaikų auklėjimo gaires, pateikiamas remiantis naujausiais vaiko smegenų raidos tyrimais. Registracija tel. 8 688 30494.

Pirmas mano pirmosios knygos pristatymas!

Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė2015 m. lapkričio 6 d., penktadienis, 17.30 val. Rašytojų klubas, K. Sirvydo g. 6, Vilnius.

Bus skaitymų, bus istorijų, bus muzikos. Kvėpuosime kartu. Ateikite.

Dalyvaus: literatūrologė Audinga Peluritytė-Tikuišienė, knygos redaktorius poetas Aidas Marčėnas, Rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Arnas Ališauskas ir dvi muzikuojančios moterų grupės: Raguvos bei Kotryna, Kristina ir Irmina.

Knygą bus galima įsigyti vietoje, autografus taip pat.
Renginio skelbimas: Vitalijos Pilipauskaite-Butkiene knyga

P.s. Vietoj gėlių atneškite man savo mėgstamų eilėraščių!

 

 

 

 

 

 

Pirmasis interviu apie būsimą knygą: raktinis žodis „pribuvėjystė“

Pirmasis interviu apie būsimą mano poezijos knygą, aš su Marijumi Gailiumi – nuo 23:34 minutės.

Gavau klausimą, ar esu tokia kūniška dėl to, kad esu gimdymo pribuvėja. Geras klausimas, ypač kai suprantu, kad jis jau kartojasi. Kaip pribuvėja buvau pristatyta ir kitiems žmonėms kitu laiku.

Svarstau: pasakoti žmonėms, kad aš esu dula (ang. doula, jei ką;)) ir kuo dulos skiriaisi nuo pribuvėjų ar žaismingai šyptelėti ir visai neimti į galvą.

Įtariu, kad su ta pribuvėjos etikete man bus kaip senaisiais raganų teismų laikais: jei ginsiuosi, tai reikš, kad apsimetu nesanti pribuvėja, nors tokia esu, o jei prisipažinsiu, tai, savaime suprantama, patvirtinsiu įtarimą, kad tikrai esu.

O vis dėlto: mielieji, pasidomėkite, kas yra dulos, kad man kaskart nereiktų sukti galvos.

http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2015/05/28/aktualioji-kultura/44848

persikūnijimai

nėra lengva pereiti
iš vieno į kitą

nesupranti
kodėl taip ankšta spaudžia kurtina

paskui
kai jau prisitrina
vėl reikia išeiti

atsiskiri
išsineri iš kūno trūnėsių
ir ilgai ganaisi šviesos ganyklose Skaityti toliau: persikūnijimai

Būti dula: ištikima sau, atsidavusi kitiems

Visame pasaulyje kovo 22–28 d. švenčiama Dulų savaitė. „Ką ji reiškia man?“, – svarstau, doulaslaugydama savo sergančius mažylius ir protarpiuose vis prigriebdama kokį darbelį, kad prisidėčiau prie šios šventės minėjimo Lietuvoje. Ką ji reiškia man? – toks šių metų kovo mano gyvenimo leitmotyvas. Ką man apskritai reiškia būti dula? Klausimas, kuriuos vidinėje tyloje nešiojuosi jau ne vienerius metus, bet šiemet itin aiškiai, skaidriai iškyla – galbūt todėl, kad sausį, baigiantis pirmiesiems dulų mokymams mūsų šalyje, paklausta, su kokia mintimi atėjau, atsakiau nė kiek nesudvejojusi, tvirtai: „Atėjau su jausmu, kad esu dula.“ Lyg garsiai būčiau ištarusi savo likimą, savo galutinį sutikimą – tarnystei.

O vakar lyg balandis iš dangaus nusileido – laiškas nuo kunigo, gyvenančio už jūrų marių ir daugelį metų tyliai globojančio Lietuvoje gimimo ir gimdymo kultūrą. „Štai aš esu Viešpaties tarnaitė…“ – skamba jame kovo 25-osios, Viešpaties Apreiškimo Šv. Mergelei Marijai, proga. Ir ne bet kaip skamba, o – įsiskaitykite – cituoju originalų laišką: Skaityti toliau: Būti dula: ištikima sau, atsidavusi kitiems