Kategorija: Eilėraščiai

susigūžiame,
pilkos, nutilusios, monotoniškai kauksinčios,
galvas įtraukiame į kailinius
ir norime peties atsiremti,
kad vėjuos nežvarbtume
ar, neduok die, pasimestume
lapų krūvoj po žibintu

mano ašaros tau, mano meile,
mano nemigos tau ir –

kraujas
tvenkiasi mano krūtinėje,
mano pačiam vidury, ten, kur
krūtyse brinksta speneliai Skaityti toliau: Mano antro vaiko eilėraštis

kai mano dubuo,
apsunkęs nuo skysčių, kraujo ir audinio,
plyšo per pusę,
kai savo kaukolės rėžtuku įveikei kūno tamsą,
viskas persivertė: Skaityti toliau: Mano pirmo vaiko eilėraštis

Labai senas tekstas, mokyklinis, bet iki šiol mano mylimas.

vanduo inkščia po jėzaus kojomis –
jame tiek daug
gyvybės

perplėšiu pusiau savo mėsą
savo kūną savo likimą
kad suaugtų švariai
kad randų nebeliktų

kiekvieną stuburo slankstelį aplanko,
nuvirpa žemyn,
pilvo kauburį glosteli,
rausias gilyn,
per gimdos sieneles,
dar žemiau,
vos vos žvilgteli
į skysčio prislėgtą pūslę,
dar žemiau,
kur slepias mažutės geldelės Skaityti toliau: jis

iš apačios žvelgdavo į viršų –
aukšti atrodė,
o jie teikdavosi pasilenkti ir pakalbinti Skaityti toliau: Mano vyrai. 2

I

būk budri, mano ranka!
būk budri, mano akie!
ir tu, kraują pumpuojanti gyslomis,
tvari kaip ir aš, išmintie,
būk budri, kad žodžių nebūtų per daug,
kad per juos neprasystų, kas pasakyt
reikalinga Skaityti toliau: Mano vyrai