Dainos
Kartais mintyse užgimsta kartu su melodija. Kartais ilgai ir nuobodžiai niūniuojasi, kol ima įgauti savo formą. Kartais ištinka. Ir visad tikiuosi, kad gyvens.
-
Žalios varnos (II)
Tekstas visiems negimusiems kūdikiams – tiems, kurie norėjo gimti. Ir moterims, kurios – vis tiek – yra ir bus jų mamos. Kartu su Martin‘o Hudáček‘o Paminklu negimusiems kūdikiams – kiek tų, kurioms skauda? Žalios varnos suka lizdą plaukuose, jaučiu Jų snapai išdrąskė ženklus akyse, Kūną skauda –
-
Žalios varnos
Ingula ir „Raguvos“ jau gludina (aštrina?) gyvai. Man labai svarbus tekstas. Ačiū joms. Vėjy siaučia pūgos – ar girdi? Laumės prausia veidus vandeny – Užmuštos gyvatės kiaušiniu nebyli pasaulin įeinu… Ledo pirštai virpa pakelėj, Saulės sapnas skęsta eketėj, Skęsta ir vaikystės aitvarai, kur pati pražūsi – nežinai…
-
Vandenys
Žodžiai ir melodija gimė laukiantis pirmos dukters. Buvo drėgna žiema, buvo vandenų magija. O dabar Ingula ir Co atrado tam naują formą. Vandenys vandenys vandenai Sklaidosi vėjyje pelenai Cukriniai žodžiai netikri Tirpsta jų melas vandeny
-
keturi malūnai
sukasi malūnai be krantų, sijonus pakaišius išeinu, virpa šnervės godžiai, sūkuriuos paskendau, dar skęsiu naktys trumpos skęst ilgiuos
-
diena mieste
Elektroninis requiem mano apsvaigusioms jaunystėms naktims nepažįstamų miestų gatvėse. Tąkart – Klaipėda, gal 1997-ieji. Žmonės, kurių daugiau niekad nemačiau. Ir daina apie volungę, kurios daugiau niekada negirdėjau. Daug bruzdesio, daug ilgesio, daug tylos. ša! u-tiu-tiu-tiūūūūūūūū! naktis jau brėkšta nemiega miestas už lango volungės miestas jau brazda atskrido strazdas sankryžos švyti keikias sirenos
-
moterys mylisi
moterys mylisi pirštai susipina kasos susivelia kojos susiveja papilvės glaudžiasi strėnos įsitempia akys išsiplečia akys išsiveržia moterys mylisi žemė susikaupia laužas įsikuria ledynai tirpsta delnu nusirita švino kankorėžis beldžias į langą ieškantys žmonės
-
samanų guolis
Ingula moka šiai dainai padaryti nuostabų mmmmmmmmm – įsupa ir išliūliuoja, lauksiu galutinio skambesio. delnai į žemę šaknis įleidžia tarp tavo pirštų mėnuliai skleidžias mėnuliai skleidžias žvaigždė suloja samanom kloju mudviejų guolį
-
medus ir kraujas
alkanos lūpos siurbias į kojas šlaunimis kyla lig pačios saulės peniai ir įsčios keičia dangaus žemėlapius iščiulpia vidurius sėklos prasikala mėnulio akmenys gemalus ištrina
-
skruzdžių takeliais
jei tu ateitum skurzdžių takeliais tai pamatytum viksvos didumą žemuogės mėsą geriau užuostum paliesta oda švelniai pašiurpsta plaukeliai tiesiasi tarsi antenos
-
esu taškas tarp
esu taškas tarp esu taškas tarp esu taškas tarp tai aukščiausias įtampos taškas tai saldžiausias įtampos taškas tai giliausias įtampos taškas