Pasaka „Angelo žvilgsnis“

Dangaus skliaute būrėsi Viešpaties angelai. Tarp jų buvo tų, kurie saugojo žmonių sapnus, tų, kurie nešė dainas, tų, kurie dovanodavo jiems gilaus regėjimo dovaną. Buvo tarp jų ir tų, kurie išmanė, kas yra teisybė, ir tų, kurie laimino mokslo žmones. Buvo ir tų, kurie taip mylėjo žmones, kad būdavo pasirengę nužengti į žemę ir padėti žmonėms suprasti savo prigimtį.

Kartą vienas iš tokių angelų pajuto, kad Žemė jo šaukiasi. „Aš keliauju pas juos“, – tarė jis savo dangiškajam Tėvui, ir gavo jo palaiminimą.

Jis išsirinko Žemės tėvus – vyrą ir moterį, kad per juos galėtų įsikūnyti ir pažinti žmonių pasaulį tiek, kad suprastų, kokia kalba su jais kalbėtis. Išsirinko seseris ir brolius, draugus ir kaimynus – visus, kad išmoktų ir perprastų visa, kas jam buvo reikalinga. Skaityti toliau…

Tarp mudviejų

– Verta yra ir teisinga,
Viešpatie,
Būti šiame pasaulyje,
Viešpatie, –
Vingiorykštėm, upėtakių žvyneliais
Srovių dugnuose,

Verta yra ir teisinga –
Vaivorykštėm, bruknių šluotelėm,
Angelų sparnais
Vaiko lūpose, Skaityti toliau: Tarp mudviejų

Anapus

Kai svarstau, kas esu,
Ima pleišėti gyslos –
Iki pat debesų,
Iki pamario, nemuno, vyslos,

Skrieju į naktį balsu,
Oro purslais taškausi,
Skęstu, neskęstu, degu,
Nedegu – lioviausi rausti, Skaityti toliau: Anapus

Laiškas bičiuliams, arba Žodžiai intymiausiems dalykams ištarti

Ant palangės prieš mane – blyškiai rausva rožė. Temsta. Artėja žiemos naktis. Uždegu žvakę – jos šviesa kažinkokiu būdu kalba tai, kam man šiandien sunku rasti žodžių.

Rožę gavau dovanų. Po susitikimo su priklausomų žmonių bendruomene. Ėjau kaip poetė. Jaudinausi, nors pasitikėjau „įdirbiu“: ne pirmas susitikimas, gebu kalbėti, skaityti – viskas bus gerai.

Tai kodėl mano širdis dabar tokia pilna neišsakomybės? Kas įvyko susitikimo metu? Kas mane perkeitė? Pasodino prie kompiuterio – ieškok, ieškok žodžių, kol rasi. Gal rasi. Ieškok.

Kas jums padėjo suprasti, kad gyvenate neteisingai? Klausimas iš salės. Vyro balsas. Skaityti toliau: Laiškas bičiuliams, arba Žodžiai intymiausiems dalykams ištarti

Tinklaraštis „Maištinga siela“ apie mano poezijos knygą „Kvėpuoju“

Sveiki, skaitytojai,

Pirmosios knygos laureatė Vitalija Pilipauskaitė–Butkienės debiutinis poezijos rinkinys Kvėpuoju tapo tikra sensacija, bent jau tokią išvadą galiu padaryti, kai žymūs literatūrologai pratrūko it votys skanduoti straipsniais ir pasisakymais socialiniuose tinklapiuose, kad turime poezijoje tikrai rimtą kūlverstį–salto, tą lyg ir bando pasakyti rinkinio pabaigoje knygos redaktorius Aidas Marčėnas, kuris teigia, kad tikriausiaiKvėpuoju būsiąs tikrosios poezijos paslapties įminimas, nors pati autorė eilėse sako, kad yra gavusi iš draugų nuomonių, kad jos poezija, na, ne visai ta tikroji poezija, nors šiandien, kai poezijos rėmai visiškai išsilieję ir sunku supaisyti jos trupančias ir susijungiančias formas, dabar net romanai gali būti vadinami iš dalies poezija.

Skaityti toliau: Tinklaraštis „Maištinga siela“ apie mano poezijos knygą „Kvėpuoju“

Pasaulis renka parašus dėl Lietuvos pribuvėjos

Pasaulio bendruomenė, veikianti gimdymo ir gimimo srityje, renka parašus, palaikydama lietuvę pribuvėją Jurgitą Švedienę.

Netrukus prasidėsiantis pribuvėjos Jurgitos teismas – tai procesas, susijęs su Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos trūkumais (tėvams gimdyti namuose leidžiama, o medikams suteikti tokiems tėvams kvalifikuotą pagalbą yra draudžiama), su žmogaus teise pasirinkti jam palankiausią gimdymo vietą ir aplinkybes (taip, tai pripažino EŽTT), su vaiko teise gauti geriausią įmanomą priežiūrą (taip, JTO Vaiko teisų apsaugos komitetas jau seniausiai Lietuvos Respublikai rekomendavo reglamentuoti gimdymo namuose tvarką). Pati būdama šio proceso dalyvė ir liudytoja, pridurčiau: ir visos Lietuvos medicinos bei teisės sistemos (ne)skaidrumo klausimais. Skaityti toliau: Pasaulis renka parašus dėl Lietuvos pribuvėjos

Nematoma mergaitė, arba Pamirštų kambarių istorijos

Ką turi išgyventi vaikas, kad išmoktų pasidaryti nematomas?

Ką turėjau patirti aš, kad išmokčiau tapti nematoma – mergaitė, kurios ją ketverius metus pradinėse klasėse mokiusi mokytoja net neprisimena? „Matyt, buvai tokia gera, kad nepastebėdavome…“ Ir iš tiesų – kiek save atsimenu, visu kūnu įsitempusi stengdavausi pajusti, ko iš manęs tikimasi ir kaip man elgtis, kad atliepčiau kitų poreikius. Taip per kelis dešimtmečius tapau tobula prisitaikymo meistre, chameleonu, jaučiančiu subtiliausius virpesius. O viduje tuo metu tūnojo pavojingai kunkuliuojanti, gaivalinga, gyvastinga, kūrybinga ir kartu suicidiška moteris. Kokia gabaus vaiko drama, pasak Alice Miller, ištiko mane, kad gyvenimas ėmė ir susiklostė štai šitaip?

Nuo tos dienos, kai tapau mama savo vaikams, nuėjau ilgą kelią per dabartį ir praeitį, siekdama prisiminti savo istoriją, dėmuo po dėmens dėliodama detales, susiedama balsų, garsų, kvapų nuotrupas su savo dabartinėmis būsenomis ir elgesiu, kad daugmaž suvokčiau, kodėl dabar esu čia, kur esu, ir tokia, kokia esu. Tapusi mama nebegalėjau sau leisti toliau gyventi užsimerkusi.

O tada radau pamestą raktą nuo durų, kurias ilgus trisdešimt metų stengiausi pamiršti, ir priėmiau sprendimą nuo motinystės liekantį laiką skirti skleisti žiniai: vaikas jaučia, vaikas patiria, vaikas atsimena. Skirti tokių pat vaikų palaikymui. Nes tai, ką patyriau aš, patyrė ne vienas vaikas. Nes alkoholis, emocinė, fizinė ir seksualinė prievarta buvo ir dažnai tebėra daugelio Lietuvos šeimų kasdienybėje. Nes už dailiai krakmolytomis servetėlėmis pridengtų sekcijų fasadų, už prabangių firmų suknelių, už garsaus ir pabrėžtinai linksmo čiauškėjimo plaka supratimo, pagarbos ir bendrystės išsiilgusios širdys. Skaityti toliau: Nematoma mergaitė, arba Pamirštų kambarių istorijos

Gimdymas namuose, kai gyveni pelkėse

Šiandien noriu parašyti, kad daugelis net pačiai valstybei įtarimų kėlusiame ikiteisminiame tyrime dalyvavusių asmenų, kuriuos Vilniaus rajono prokuratūra kaltino kanibalizmu, vaikų pardavimu organams ir dar kažkuo labai baisaus, jau yra „atlaisvintų“ – akušerės, devynių vaikų mamos Ivetos Vaiginienės byla taip ir nebuvo užvesta; gydytojos akušerės ginekologės, dviejų vaikų Bangos Kulikauskaitės byla nutraukta; gydytoja, keturių vaikų mama Dalia Jakaitė iš kriminalinių nusikaltėlių perkvalifikuota į administacines pažeidėjas; man beveik visi per kratą surinkti daiktai grąžinti, tikiuosi, režisierės, trijų vaikų mamos Inesos Kurklietytės jau visi daiktai namuose.

Bet aš nebenoriu jų liesti. Jie nešvarūs, nučiupinėti, ištaršyti – mano užrašai, mano dokumentai, vaikų kompaktai su filmukais.  Skaityti daugiau…

kodėl prie tavęs nėra tavo karaliaus?

kodėl prie tavęs nėra tavo karaliaus,
o karaliene?

tai kad mano karalius dar tik barzdą auginasi,
stuburą tiesina, jo vaikiškos kojos stiprėja,
sausgyslės traukias mėsa,
rankos mokosi lanką įtempti
ir strėlę smalsaudami liečia jo pirštai
Skaityti toliau: kodėl prie tavęs nėra tavo karaliaus?