• panemunės, 1885-ieji

    molis tarpupirščiais slystavėgėlės baidos tarp kojų ruošiamės žiemai tarkuojame krienus, nagus jis vis negrįžta tamsu vis negrįžta liuobiuosi dar sako, kad sielosbet ten tiktai sieliai už jų užkabintas, keliaujanegrįžta plikina akis nesipildantis sapnas pripratom gyvybėje glaustisšilčiau ką išraudoti –

  • Paprasta aritmetika

    penkiolika metų motinystės plius beveik dešimt mėnesių iki užgimstant pirmam vaikui,juose dar trys vaikaipo dar dešimt mėnesių,toks mano ciklas, esu ilgųdistancijų bėgikė, ir gydytojaivis nori jas patrumpinti,plius vienas persileidimas,tai daugiau nei trisdešimt nėštumo mėnesių, kai mano kūnas nepriklauso man,kai manyje auga ir mane naudoja kitas, nors aš irgi naudojuosi, ypač kai esu džiaugsmingos būsenos, ypač kai labai noriu būti mama, tai daugiau nei trisdešimt nėštumo mėnesių, kai mane pykina, tąso, svaigina, nešioja emocijų kalneliais,kai turiu ieškoti naujų drabužių,kurtis naujus mitybos įpročius, tik pieniška makaronų sriuba ir štrudelis su vienu ir tik kraujingas jautienos kepsnyssu kitu, miegoti tik ant kairio arba tik ant dešinio,arba tik ant nugaros,kai beveik kasdien išgirstu,kokia nuostabi mano būsena,kokia dovana mane aplankė,ir tikrai žinau, kad dovana,nepaisant to, kartais…

  • Vienas prieš vieną. Vitalija: noriu, kad moterys susigrąžintų galią spręsti pačios

    Apie nėštumo nutraukimą jau esu rašiusi ir kalbėjusi ne kartą. Pati sau nuolat primenu savo įsivestą trijų P taisyklę – TAIP trims P: tai Priėmimas, Palaikymas, Pagalba. Ir NE kitoms trims P: tai Patarimai, Priekaištai, Pamokslai. Šįkart LRT eteryje kalbame su Krizinio nėštumo centro vadove Zita Tomiliniene. Nors laida vadinasi VIENAS PRIEŠ VIENĄ, man labiau norisi akcentuoti ne PRIEŠ, bet UŽ – kiekvieną žmogų su visais jo gyvenimo vingiais. Kaip sako senoji indėnų išmintis: nekalbėk už žmogų, nenuėjęs bent šimto mylių su jo mokasinais.

  • Gyvenimo citrinos

    Pokalbis LRT laidoje GYVENIMO CITRINOS su Lavija Šurnaite apie mano kelionę skyrybų link, toksiškus santykius, kaip jie formuojasi ir kaip iš jų išsivaduoti, apie sveikimą ir iššūkius keliaujant jo link. Lauksiu jūsų klausimų ir komentarų čia, mano FB ir elektroniniu paštu!

  • Tėvui

    Kad turiu tėvą,Pajutau tik jam mirus,Trečią dieną prie karstoApėmė toks minkštumas, šviesa,Supratau, kaip jį varžė jo fizinis kūnas Prie gedulingų pietų staloViduje jutau virpant žinią,Nedrąsu buvo ją perduoti, Nejauku buvo kalbėti,Tarsi užimčiau kunigo ar vyresniųjų vietą Teko priminti sau, kad tai mano tėvas,Kad tai jo nebėra,Kad dabar aš pati esu iš vyresniųjų Esam meilė gryniausiu savo pavidalu,Esam meilė, kuriai negalioja jokios laiko anei erdvės idėjos,Švytime sau tamsoje kaip šaltinis ir jūra,Į kurią galiausiai ir sutekam Bet meilė be kūno yraTik žodžiai,Tad renkamės nerti į mėsą,Į visus tuos ląstelių, membranų, gyslelių pavidalus,Kad išmoktume ne tik būti, bet ir veikti kaip meilė Kiek ilgai reikia keliauti,Kol sutampame su savo veiksmais ir mintim,Kiek…

  • gintarai gintarai gintarėli

    Žinai, kad kelio pabaiga –Nieko daugiau nėra Nei veidų, nei žodžių, Už kurių galėtum pasislėpti,Nei durų, Kurias galėtum užtrenkti Nebesugrąžinamas laikas,Kurį išvaistei,Nei kitiems, nei sau,Niekam Kai geriau pagalvoji,Tiek ir tebuvo, tos kelios akimirkos, Kai tikėjai Vaiko delnas tavo delne –Ir akys sudrėksta Mylimosios lūpos prie skruosto –vis dar gali jausti jos kvapą Benamių prieglaudos skiriasiLietuvoje ir Danijoje Esi laisvas, kur būti,Bet, o dangau, koks nelaisvas Ji klausia, koks tavo vardas,Kur tavo namai, kur tavo artimieji,Iš kur tu esi, kas esi patsIr neturi žodžių tam apsakyti,Nereikia Geriau tylėti,Nes už tavęs, su tavimi jau nieko nėra Tavieji jau iškeliavo,Tragiškai žuvo,Paskendo stiklinėse, stikliukuose,Flakonuose, gaisruose,Statybų duobėse, upių dugnuose O juk tikėjo, kad skris Tegul niekas nežino, niekas…

  • Dainuoju

    Stoviu ant tilto tarp dviejų kalnų, dainuoju,Žodžiai manyje jau seniai, kartojami monotoniškai,Širdies nebežadina,Dar iš tų laikų, kai buvau maža, Sėdėdavau močiutei ant kelių,Vaikeli, padainuokim, sakydavo,Ir dainuodavom, išmokau klausydama, išmokau pritardama, Niekad neklausiau savęs, ar man šitaip patinka,Kaip ir išmokau plaukus skleisti per pusę,Kas mėnesį patrumpinti kirpčiukus,Pėdas sukišti į aukštakulnius,Neklausdavau savęs, kartodavau vis tų pačių dainų žodžius,Tikėdama, kad tai aš pati dainuoju,Kol vieną kartą paklausei:O kuri tau labiausiai patinka?Kas kuri? – sutrikau, –Kuri – daina, suknelė, šukuosena, Kuris – metų laikas, patiekalas, šokis,Kurie – žmonės, įvykiai, pasakojimai?Nežinau, – atsakiau tyliai,Vos pati save išgirdau, –Nežinau, niekad neklausiau, o ir manęs – neklausė,Valgiau tai, kas yra, klausiau to, ką girdėjau,Šokau tai, ką visi, buvau su…

  • Taip, aš tai padariau

    Taip, aš tai padariau.Aš priėmiau sprendimą nutraukti nėštumą.Padariau tai prieš beveik dvidešimt metų. Jei kas būtų tada paklausęs, ar kalbėsiu apie tai po dvidešimties metų, beveik neabejoju, kad būčiau užtvirtinusi – tikrai ne. O kam. Juk norisi tik pamiršti.Tarsi nieko nebūtų įvykę. – – –Tačiau taip jau yra su tomis žmogaus patirtimis. Jei jau patyrei, neištrinsi.Su pagarba ir atidumu priimu visus savo patyrimus ir esu jiems dėkinga, nes kiekvienas jų atnešė skirtingą supratimo dovaną. Apie save, pasaulį, save pasaulyje.Ir yra tarsi stiprus vidinis postūmis kalbėti(s).Už save. Dėl kitų. Kitoms.– – –Tada man buvo dvidešimt su trupučiu. Draugavome, bet neturėjome jokių rimtų planų. Dabar sakyčiau – matavomės suaugusiųjų kailį, nemąstydami apie…