Pasaka „Angelo žvilgsnis“

Dangaus skliaute būrėsi Viešpaties angelai. Tarp jų buvo tų, kurie saugojo žmonių sapnus, tų, kurie nešė dainas, tų, kurie dovanodavo jiems gilaus regėjimo dovaną. Buvo tarp jų ir tų, kurie išmanė, kas yra teisybė, ir tų, kurie laimino mokslo žmones. Buvo ir tų, kurie taip mylėjo žmones, kad būdavo pasirengę nužengti į žemę ir padėti žmonėms suprasti savo prigimtį.

Kartą vienas iš tokių angelų pajuto, kad Žemė jo šaukiasi. „Aš keliauju pas juos“, – tarė jis savo dangiškajam Tėvui, ir gavo jo palaiminimą.

Jis išsirinko Žemės tėvus – vyrą ir moterį, kad per juos galėtų įsikūnyti ir pažinti žmonių pasaulį tiek, kad suprastų, kokia kalba su jais kalbėtis. Išsirinko seseris ir brolius, draugus ir kaimynus – visus, kad išmoktų ir perprastų visa, kas jam buvo reikalinga. Skaityti toliau…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *