Tarp mudviejų

– Verta yra ir teisinga,
Viešpatie,
Būti šiame pasaulyje,
Viešpatie, –
Vingiorykštėm, upėtakių žvyneliais
Srovių dugnuose,

Verta yra ir teisinga –
Vaivorykštėm, bruknių šluotelėm,
Angelų sparnais
Vaiko lūpose,

Verta yra ir teisinga
Tiesiog būti –
Tokia raina tyla,
Viešpatie,
Pilna zvimbesio, pliaukštelėjimų,
Tavo kvėpavimo,

Na ir kas, kad Tavęs nėra,
Na ir kas, kad Tavęs netikiu,
Na ir kas, kai šitaip gera,
Viešpatie!

– Esi laisva regėti visa tai
Arba ne.

– Visu kūnu giedu Tave,
Viešpatie,
Inkstais, oda, blužnim,
Blakstienomis, smegenų vingiais,
Žarnyno vingiais giedu,
Limfa, žandikauliais, čiurnomis,
Drėgme, klevo atspindžiu vyzdžiuose,
Balsu, senstanču kūnu giedu,

Visa esu Tavo,
Viešpatie,
Kuris nesi,
Kurio netikiu!

– Gal verčiau pažiūrėk į karvės akis, moterie,
Ežio kūną šalikelėj,
Kirmėles jo viduriuos,
Lietų, išraižiusį rėžiais asfaltą,
Smelkias šviesa skersai kelio,
Skersai tavo odos, žarnų, plaukų,
Pažiūrėk į karvės akis, moterie,
Juodosios skylės tose akyse,
Baltosios skylės tose akyse,
Vidurių olose snaudžia tykūs veršeliai.

– Aš todėl ir sakau:
Verta yra ir teisinga,
Verta yra ir teisinga,
Viešpatie!..

– Tu ir vėl savo, moterie,
esi laisva pasirinkti.

– Tai kad šitaip gera,
Viepatie!..

– Pažiūrėk į karvės akis,
sakau, prieš kalbėdama.