kodėl prie tavęs nėra tavo karaliaus?

kodėl prie tavęs nėra tavo karaliaus,
o karaliene?

tai kad mano karalius dar tik barzdą auginasi,
stuburą tiesina, jo vaikiškos kojos stiprėja,
sausgyslės traukias mėsa,
rankos mokosi lanką įtempti
ir strėlę smalsaudami liečia jo pirštai

tai kad mano karalius dar tik mokos kalbėti,
šitiek metų gyveno kartodamas svetimus,
jam nepriklausančius sakinius,
mokos atskirti jausmus, žaidžia lūpomis
liesdamas mano karališką riešą,
bando atspėti: liūdžiu aš, pykstu ar džiaugiuosi

tai kad mano karalius dar tik mokosi žmones pažinti,
suprasti, kaip jie veikia ir ką, ir su kuo,
naktimis vaikštom po rūmų menes ir
iš šešėlių bandom atkurti, kieno jie ir ką mums byloja,
džiaugias mano karalius, kartodamas,
kad patikėti negali, jog pasaulis toks margas – – –

daug išmoko mano karalius, jo žirgai
pasirengę kelionei, išsivalė karietos
nuo vaikiškų išmonių, netikrumo, žaidimų,
siaučiam pečius šermuonėlių apsiaustais,
šypsenom tviksi karūnos – karališkom šypsenom,
ir abu iškeliaujam

į pasaulį ne laimės ieškoti –
ją žmonėse padalinti

* * *

tai ne mano karalius