medus ir kraujas

alkanos lūpos siurbias į kojas
šlaunimis kyla lig pačios saulės
peniai ir įsčios keičia dangaus žemėlapius

iščiulpia vidurius
sėklos prasikala
mėnulio akmenys
gemalus ištrina

ėhėhėj kaip medus kliokia,
ėhėhėj kaip kraujas varva,
ėhėhėj gyvybės šokis
ėhėhėj perskelia galvą

stuburu rangosi švelniai prisiglaudžia
kiekvieną slankstelį aplaižo

leidžias į apačią
vėtromis supasi
išvargusios gerklės
mirtį išgeria

lyg būtų atėjusi paskutinė diena
galvos nuleistos žemyn
klausosi

pėdos įjuodusios
akys išsekusios
melskitės laukite
mūsų sugrįžtančių

ėhėhėj kaip medus kliokia,
ėhėhėj kaip kraujas varva,
ėhėhėj gyvybės šokis
ėhėhėj perskelia galvą

tirštas geltonas
tirštas raudonas
miešiasi kraujas,
medus ir duona

 

 

Patinka turinys?

Kviečiu prenumeruoti mano naujienlaiškius!

Palikti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *