Ruduo

susigūžiame,
pilkos, nutilusios, monotoniškai kauksinčios,
galvas įtraukiame į kailinius
ir norime peties atsiremti,
kad vėjuos nežvarbtume
ar, neduok die, pasimestume
lapų krūvoj po žibintu

Patinka turinys?

Kviečiu prenumeruoti mano naujienlaiškius!

Palikti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *