Mano moterys

I

prabudusi nesuprantu: katra?

tankiausiai – ta, dainuojanti,
kurios nepažinojau,
prasikeitėme, nors daiktai išsaugojo šilumą;

kita –
su adata rankoj,
taip pat nepažįstama;

tos, su kuprele, rankos ir akys –
įsirėžė į odą…

kaip visas jus sukviesti,
pajusti, girdėti, skonėtis,
kad atskirčiau pačias vos palietusi pirštų galiukais?

II

o tada –
lyg ir aš, lyg ir prosenelė kazimiera
prieš vakaro dangų ir miegą
pati sau dainuoju